tai ką man dabar daryti?

Grįžau iš darbo visa perpūsta skersvėjų ir pavargus-nelaiminga, lūžau miegot apie septintą. Temperatūra, skaudanti gerklė.

Ir prabudau. Dabar. 23:14. Miegot nebesinori. Nu ir ką man dabar daryt? O ryt anksti keltis, o pramiegot negalima niekaip, bo studentai-baldų meistrai-šefai-projekto kolaboratoriai-else turbūt nusiteikę mane patvarkyt nuo pat ryto ryto.

Nu ach tu sūtrauka, koks gyvenimas. Negi Lewin'o Genes dabar skaityt?

O Romutis galvojo, kad aš prie savo stalo priešais jo darbo vietą vien dėl jo sedėjau - klausė, kodėl neišsikrausčiau į pirmąją laboratoriją. Nu ką aš galiu pasakyt - man čia patogu, įsikūriau, daiktais apsidėliojau, visi studentai po akimis... Tikrai ne dėl to, kad priešais mano nosį metro atstumu vienas toks Romutis vaipydavosi. No offence, dear.