Paskendau.

Klausausi Bajofondo.
Ramiai sau išsiskyrinėju DNR. Kaip viskas gerai sekasi, kai nieko laboratorijoje nėra...

Stebiu kitų gyvenimus iš serijos: rūko/nerūko žolę, permiegos/nepermiegos, išsiskirs/susitaikys...
Vėl jausmas, lyg plūduriuočiau po vandeniu. Tikro gyvenimo serialų šiuo metu man nesinori. Netgi svetimų žmonių.

Ir paguodimas, kad aš esu tokia patikima, kad man visi pasakojasi, nėra jau toks geras. Aš ne šiukšliadėžė. Ir savo sopulių nepasakoju bet kam ir bet kur.

Čia filosofinis nusiteikimas buvo. Einu, nucentrifuguosiu su izopropanoliu paskutines nuosėdas.