Į klausimus "Ką, jau aštuonios vakaro, ir tu vis dar darbe?" neatsakinėju.
Pėda švyti visom vaivorykštės spalvomis, bet visgi niekas neskilo.
Močiutei 85-eri. Antras svečių užėjimas per dieną. Ir tai dar ne pabaiga - savaitgalis...
Gal pavalgyti, ar ką. Nepamenu, kada valgiau. Hmm.
Darbe pasiekiau tą ribą, kad gali krauti man bile kiek naujų darbų - darau maksimaliai kiek pajėgiu. Tarakoną pasiuntėm vakar raštu, mandagia forma. Nebesikabina. Kol kas.
Viskas visai neblogai. Ahm. Sapnavau, kad perkandau šliužui direktoriui veidą.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Pastebėjau, kad tavo bloge toks darbo leitmotyvas truputi (nemažai) jaučiasi. Na, pvz., "gali krauti man bile kiek nauju darbų" ir pan.
AtsakytiPanaikintiĮdomu, ar darbas 100% tau - tai malonumas ar reikalas?
Savo gyvenime turėjau +- 3 metų etapą, kai mano situacija buvo panaši. Galvojau visaip: kad tai gera praktika (įgudžiai ir viską ten), pagrindas karjerai ir t.t. Bet viena dieną (nu, ne taip jau ir "hoba", bet palaipsniui) supratau, kad NEREIKIA MAN TO! Tiesiog sena išmintis sugrojo: dirbi tam, kad gyventum, o ne gyveni tam, kad dirbtum.
Bet tai čia šiaip tik tokie pamąstymai. Tikiuosi, kad tavo darbas tau - juhuu kaip gerai!:)
:)
AtsakytiPanaikinti100% malonumas. Ir mane tai veža.
Nes aš tiesiog sena zyza ir mėgstu burbėti, kad per ilgai darbe sėdžiu, ir panašiai.
Tiesiog - nauja labė tai smaugia ir buitiniai reikalai. Europiniai pinigai reiškia ataskaitų rašymą. O šiaip - man tikrai nėr nieko mielesnio, nei šita labė. Toks savo irštvos pojūtis;) ir dirbt labėj man mieluma...
Ir net Romutis, ant kurio aš čia vis paburnoju - šiltas ir geras žmogus, ir jei ne jis, tikrai būtų sunkiau. Arba jei būtų šalia ne toks draugiškas kolega.
Mes čia dreamteam'u ir idealios darbos vietos kūrimu užsiimam.