Gauname braškių, šalavijo ir raudonėlio, termosą ir knygų, nuvargstame šimtąjį kartą pasakodami apie povestuvinę Norvegiją.
Bet viskas gerai. Dar pratempt tą trečiadienį su paskutine privalomąja atestacija, ir tuomet po truputį tiesiog viskas taip lygiai, kaip gali būti mūsų gyvenime.
Turbūt baseino lankymas, piešimo vakarai, rašymo tvarkaraštis, banginių šonkauliai ir nuotraukos, fotoaparatų jaukinimasis ir kelionė į Tytuvėnus gal. Pirmos tokios atostogos.
To do lists lapeliai ant šaldytuvo, nes gi reikia mielinių belgiškų karamelizuotų vaflių, citrinžolės vištienos troškiny, vandeniniai česnakai ir moliūginė duona, sūdytos citrinos ir ir ir... pinhole kamera vienokia ir kitokia, yashicos baterijos ir art deco kodakiukas.
Išmokti dviračiu važiuot, ar ką.
Ir nepamiršt kvėpuot.
Rodomi pranešimai su žymėmis svajonės. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis svajonės. Rodyti visus pranešimus
2012 m. birželio 10 d., sekmadienis
2011 m. kovo 13 d., sekmadienis
labanakčiai
Kad nepasimestų, visad moku pamesti. Nemėgstu poezijos, dažniausiai.
.
Moters portretas
Turėtų būti leista pasirinkti.
Keistis, kad tik niekas nepasikeistų.
Tai lengva, neįmanoma, sunku, galima pamėginti.
Jos akys, jei reikia, tai pilkos, tai mėlynos,
juodos, džiaugsmingos, be priežasties pilnos ašarų.
Guli su juo kaip pirma pasitaikiusi, pasauly vienintelė.
Vaikų pagimdys jam ketvertą, nė vieno vaiko, vieną.
Paika, bet geriausiai patars.
Silpna, bet pakels.
Galvos ant pečių neturi, tačiau turės.
Skaito Jaspersą ir moteriškus žurnalus.
Nežino, kam tas varžtelis, ir tiltą pastato.
Jauna, kaip visada, jauna, vis dar jauna.
Laiko delne žvirblelį palaužtu sparnu,
nuosavus pinigus ilgai, tolimai kelionei,
kirvį mėsai kapoti, kompresą ir stiklelį skaidriosios.
Kur taip lekia, ar niekada nepavargsta.
O ne, tik truputį, nieko baisaus.
Arba jį myli, arba užsispyrė.
Dėl visa ko gero, negero, dėl dievo meilės.
Wisława Szymborska
.
Moters portretas
Turėtų būti leista pasirinkti.
Keistis, kad tik niekas nepasikeistų.
Tai lengva, neįmanoma, sunku, galima pamėginti.
Jos akys, jei reikia, tai pilkos, tai mėlynos,
juodos, džiaugsmingos, be priežasties pilnos ašarų.
Guli su juo kaip pirma pasitaikiusi, pasauly vienintelė.
Vaikų pagimdys jam ketvertą, nė vieno vaiko, vieną.
Paika, bet geriausiai patars.
Silpna, bet pakels.
Galvos ant pečių neturi, tačiau turės.
Skaito Jaspersą ir moteriškus žurnalus.
Nežino, kam tas varžtelis, ir tiltą pastato.
Jauna, kaip visada, jauna, vis dar jauna.
Laiko delne žvirblelį palaužtu sparnu,
nuosavus pinigus ilgai, tolimai kelionei,
kirvį mėsai kapoti, kompresą ir stiklelį skaidriosios.
Kur taip lekia, ar niekada nepavargsta.
O ne, tik truputį, nieko baisaus.
Arba jį myli, arba užsispyrė.
Dėl visa ko gero, negero, dėl dievo meilės.
Wisława Szymborska
2008 m. vasario 20 d., trečiadienis
Naujos svajonės, arba ofra-lgon
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)


