labanakčiai

Kad nepasimestų, visad moku pamesti. Nemėgstu poezijos, dažniausiai.

.

Moters portretas

Turėtų būti leista pasirinkti.
Keistis, kad tik niekas nepasikeistų.
Tai lengva, neįmanoma, sunku, galima pamėginti.
Jos akys, jei reikia, tai pilkos, tai mėlynos,
juodos, džiaugsmingos, be priežasties pilnos ašarų.
Guli su juo kaip pirma pasitaikiusi, pasauly vienintelė.
Vaikų pagimdys jam ketvertą, nė vieno vaiko, vieną.
Paika, bet geriausiai patars.
Silpna, bet pakels.
Galvos ant pečių neturi, tačiau turės.
Skaito Jaspersą ir moteriškus žurnalus.
Nežino, kam tas varžtelis, ir tiltą pastato.
Jauna, kaip visada, jauna, vis dar jauna.
Laiko delne žvirblelį palaužtu sparnu,
nuosavus pinigus ilgai, tolimai kelionei,
kirvį mėsai kapoti, kompresą ir stiklelį skaidriosios.
Kur taip lekia, ar niekada nepavargsta.
O ne, tik truputį, nieko baisaus.
Arba jį myli, arba užsispyrė.
Dėl visa ko gero, negero, dėl dievo meilės.

Wisława Szymborska