Medaus įsikraunu gal kiek ir per daug.
Baramės su ofisu, sveikinam su gimtadieniais, dėliojam popierius ir tikimės, kad neatims ilgojo savaitgalio.
Bet tai ispanai atvažiuos, išvažiuos, parodysim jiems savo "report of process". Tada ramiai toliau dirbt, naujos mutacijos ir konstruktai, netirpūs baltymai ir nestabilūs refoldavimo tirpalai.
Kažkaip pasiilgau R., kuris tupi savo Kyote, IZ, kurios visiškai šimtą metų nemačiau. Netgi Dž., nors rods šalia, bet nematomas. Užsilakstėm užsibėgiojom.
Bettataigi tuoj pavasaris. Nueis gerklės skausmai, prasidės kokios nors durnos slogos nuo klevų, suknelės pešis spintose, reikės naujų šukų ir kaspinų. Bent jau vieno.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą