Pusvalandis miego

Aš parduosiu atiduosiu tą savo vakarinį pusvalandį miego. Kad tik gaučiau savo šypsulius, šilumą ir murkimą.

Dingstu ir vėl išnyru, tarp NG ir knygų skaitymo, tarp disertacijos taisymų ir Ubuntu naujajame kompiuteryje, bėgiojimo paskui močiutę.

Obuoliai ir kriaušės variuotame puode su cinamonu, spirgai ant lietinių blynų ir bruknių saldus džemas.

Ir Gotanai ausinėse, Luciano naujo disko pristatymas twitteryje, muzikos trupiniukai, traškiai sproginėjantys mano galvoje, man tereikia net ne poilsio, o žinojimo, kad ir tai praeis.
Praeis tas pagrindinis rūpestis, laukimas, močiutės nepasitenkinimai, nors gal jie tai ir nepraeis, o tempsis ir sunkės, iki pat galo, bet mes tvardomės ir mokam vienas kitam šypsotis, patyliukais, virtuvės kampe, su tais lietiniais ant svylančios senos keptuvės. Suplanavom mielines bandeles su lašiniukais ir nupirkom J. mamai lubinų sėklų.
Ispaniška skaičiuotė truputį ramina, vienas du trys, saulės spinduliai, ištirpsime šilumoje.

Stokholmas jau tampa po truputį ne svajone, o planuojama kelione, noriu plaukti Lak Mallaren laiveliu, žiūrėt į uoluotus priemiesčio kampus, raudonus laivus ir lakuotas sienas medinių namelių, kulkosvaidį negyvenamoje saloje už miesto, nueiti kur nors skaniai pavalgyt ir prisimojuoti fotoaparatu.
O dar vasarą lėksim iki Tytuvėnų, iki Roemerių dvaro, apleisto parko ir senojo obelyno, o su Žaneta ir Kriste iki Trakų, su spinneriu prifotografuoti, žviegti ir klykti.