Alpha bitch, sena mašina ir jokių atostogų

Nu. Išvadino mane ne alfa patinėliu, o alfa kale. Nu jau subtilumas to jauno kolegos. Į erzinimus atsiliepia urzgimu.
Bet Romuti - kartoju garsiai ir viešai: nefig jaunus studentus mokyti px technikos! Jie turi viską išmokti daryti teisingai: ir pipetmaną išvalyti, ir gelius užsipilti. Ir reikia žinoti, kas ir kur gali būti blogai. Dar kartą pabandysi ginčytis - nukąsiu ranką.

Pardaviau galų gale savo Mazdutę. Sutvarkė. Blizga, tviska... Pasirodo, joje yra kolekcinis vairas, kuris kainuoja tiek pat, kiek man sumokėjo už visą Mazdą. Blin, jei vadovaučiausi vien emocijomis - susimokėčiau aš tuos 2500, t.y. tą sumą, už kurią jie perparduoda Mazdą (penkiakartinis pelnas, hmmm....) ir pasiimčiau Mazdą atgal.

Oh well. Vienos dienos atostogos Nidoje susidėjo iš:

1. vienos stirnos, kultūringai perėjusios kelią,
2. pusryčių ant jūros kranto su lašišos sumuštiniais,
   
3. skambučio iš darbo apie sudegusį šaldytuvą,
4. kito skambučio iš darbo dėl baltymo izoelektrinio taško,
   
5. saulės užtemimo, kurį mačiau tik aš,
6. Parnidžio kopos,
7. smėlio ant prakaituoto kaklo,
   
8. JŪROS,
9. ratų blokavimo už stovėjimą neleistinoje vietoje,
10. snaudulio krantinėje,
11. šernų šeimynos,
12. snaudulingo grįžimo namo...

Dar kelios dienos Kopenhagoje po savaitės, ir štai mano atostogos. Nu gal rudenį. Tiesiog reikia poilsio.