pjūklas

Kai aš buvau gal 14 metų amžiaus, mane vienas senas prieškarinio cirko konferansjė bandė įkalbėti tapti cirkininke.
Močiutei sakė - na, Jurgita Maksimilijanovna, pagalvok - užsiimtų ekvilibristika, grotų mažyte bandonja ir muzikiniu pjūklu. Gal lengvoji akrobatika netgi. Ir beveik norėjau, tiesą pasakius - jei tik Lietuvoj būtų padorus didelis cirkas. Siūbuot ant skardinių ir lentelių bokštelio, mosikuot rankomis it nepaskrendančiam paukščiui ir sugroti kažką graudaus.
Tas beveik šimtametis Vasilij Fiodorovič žadėjo viską, kad tik tapčiau jo paskutiniu projektu - tu tik mesk mokyklą ir ateik treniruotis. Pasamdysiu tarnaitę, viskas jums bus gerai, o tu tikrai gali groti muzikiniu pjūklu.


Ir po keliolikos metų stoviu pievoje, pilnoje jonažolių, katpėdėlių ir kanadinių ramunėlių, klausausi gotanų ir erase una vez su graudžia pjūklo melodija. Žiūriu į temstantį dangų, į juodą katiną, ežiukus baltomis priekinėmis kojomis, bandančius apsimesti, kad manęs nėra.
Vėlyvi vasariniai vakarai po lietaus, smagu ir malonu.

Apeinu būsimus fabrikėlius, pas kaimynus bus raudonas fasadas, o mes žali, bet pieva dar nenupjauta, medžiai neiškirsti.

Pietaujame vidurnaktį, nes tik tada pasibaigia visi darbai.

O šiandien krykštauju dėl to, kad su tuo pagyvenusiu prancūzakalbiu lenku šlėkta judame ir mąstome vienu tempu. Padarome per 15 minučių darbą, kurį peckelis nukėlinėjo gal savaitę. Suprantame vienas kitą, į "reikėtų padaryti tai", abu atsakome "jau padariau".

Chimeriukas augt ėmė vienas. Kas irgi yra labai gerai. Jau beveik džiaugiamės.

Kirpėjas labai juokėsi, išgirdęs, kad ketinu auginti plaukus. Padarė, kaip pats sakė - valiūkiškas garbanas.

Taip. Ir artėjančių atostogų proga, savaime suprantama, darboholizmas bum bum bum.

pulpitando su dolor

Tai va. Kaip pavargusiai ir užsip*susiai reik būt, kad vidury dienos prisimintum, kad vakare eini į tango koncertą ir neturi atsispausdinusi bilieto?

Labai geras koncertas, vientisas, siužetinis, įvairių stilių. Nesuvaidintas, o išjaustas. Apsižliumbiau vienoj vietoj, daugiau nežliumbiau, nes trukdytų žiūrėt.

Ir šiaip. Tas batelių čiužėjimo garsas...

Aij, kažko daug norėjau rašyt. Bet žo, viskas ok. Daugmaž.

Žmogus kiek iš toliau liepė nesilaužyt ir pradėt lankyt laisvalaikiu šokius. Agha, tuojau pat. Po operacijos nėra nei pusmečio, be partnerio siaubingai knisa, Eduardo diletantizmas siaubingas, kitur tango nelabai yra... Bet mintis verta apmąstymo. Nors aš greičiau jau į baseiną susigalvosiu... Laiko atžvilgiu paprasčiau ir atsiribot galima nuo žmonių.

gerai. Labanakt, gerbiamieji.