2014 m. gegužės 24 d., šeštadienis

It's summertime

pasiilgau krantinės vėjo, todėl atsidarau langą, kad kiek prapūstų galvą.

Šiandien visiškos tinginystės diena, neveiksiu nieko. Jau kuris laikas taip reikėjo.

this is either very good news or very bad

Nigelas juokiasi į ragelį ir aš sau tyliai manau, kad oksfordietiškas pagyvenęs dėdulė gal ir išgelbės (kaipgi be mano pagalbos) šį projektą ir pasaulį.
Ir naujienos turbūt visgi geros, bakterija auga, belekokiame tūryje ir viskas bus labai gerai ir gražu.

Reikia atostogų, visai jau reik atostogų.

2014 m. gegužės 10 d., šeštadienis

with all due respect

Imu dažniau naudot šią frazę, ne visai maloniame kontekste, labiau jau kai noriu prisibart. Bet įkvepi, pasakai, kad gerbi, ir makakomis bei debilais išsivadint nevisai gaunasi.
O darbų ne šiaip daug. Žvėriškai daug. Šiandien suskaičiavau, kad turbūt visgi ir yra tie trys-keturi projektai ant galvos, kuriems dar įmanoma vadovaut. Du savi, vienas kolegos, bet mana bėda, ketvirtas - vidinis, bet svarbus. Ir dar milijonas smulkmenų smulkmenėlių bei 24/7 režimas.

Kas ten sakoma apie priešų turėjimą? Kad turi savo nuomonę ir nesi plekšnė?
Pakelsim vieną kitą vėliavą, pasišnekėsim su vienu kitu protingu dėde vakare ir viskas susidėlios.

O tuo tarpu, kol J. užsiėmęs kitais reikalais - soba makaronų miso sriuba, su širdelėmis, jamaikietišku pipiru ir karibiškuoju allspice. Salotų reikėjo dar pasidaryt, bet jau pavargau. Namai su spurgų kvapu, salyklinės duonos trupiniais ir mano vazoniniais lapiniais ridikėliais. Reik pasiilsėt.

2014 m. balandžio 9 d., trečiadienis

here's to the oldschool

ant repeato sukasi Overkillai. Dieną praskaidrina naujas prancūzas klientas, trashistas viršininkas, mano mergaitės-rakūnai.
Sukuosi jau ne kaip voverė rate, o ratas sukas greičiau už mane, tik tiek, kad minkštai krentu nevisad spėdama apsukt pilną ratą kartu. Bet jaunosios kolegės pastveria gabalėlius, byrančius į šonus, vyresnieji kolegos nesakydami nė žodžio pasiima savo atsakomybės dalį.
Argi reikėjo man imt antrą projektą ant savo galvos, ypač skubiai? Negi buvo pasirinkimas.

Bet Marcelis - prancūzas nusvilusia nosim, tik ką grįžęs iš Tenerifės, su tokiu pačiu išbarstytu nenuosekliu mąstymu, kaip aš - kas gi gali būt geriau? Nu turbūt viskas pasaulyje gali būt geriau, nei du išsiblaškę mokslininkai. Kaip gerai, kad firmoje veikia kokybės užtikrinimo sistema ir mes privalėsime pasirašyti laboratorinį studijos planą.

O visa kita, visa kita - vien šaltibarščiai ir kvapnios žolės, daigai ir agrastiniai ledai, uotas ir Velykinės atostogos.

2014 m. kovo 1 d., šeštadienis

žiogai, staliukai, mažos ir didelės baimės

Taksas vardu Patentas gailiai žiūri į akis. Sako - pasakyk, kuo aš ypatingas, pasakyk, kad tikrai ypatingas tiems prakeiktiems ekspertams.
O taip, savaitgaliniai darbai.

Skanuoju nuotraukas iš Vienos, darytas skardine kreiva kamera, J. truputį juokia iš nekokybės, bet taigi ką darysi.
Klausausi belekokio oldschoolo ir laukiu baldų, jau tuoj bus baldai, knygos nuo grindų iki lubų.


2014 m. vasario 14 d., penktadienis

konferencijų stoichiometrija

Kaip su olande ir australe nusprendėm, konferencijos pabaigoj visuomet ištinka neviltis.
Rusą ištiko tiesiog pagirios.
Kiną ištiko persibendravimas.

Bet dėkuidie, baigėsi.
galima eit miegot.
O rytoj laukia miestas.

2014 m. vasario 11 d., antradienis

Vienos mikologijos skyrius niekada nemiega

Kada bepasižiūriu pro langą, knygomis apkrautas mikologo kambarys gretimame institute šviečia. Grybininkai, ką tu su jais.

250 metų platanalapis klevas šalia turi triušio olos įėjimą, net aš tilpčiau.
Išsprūstu pertraukai, antrą dieną jau pakanka bendravimo, ir kiek erzina, kad teks likt dar tris dienas. Bet mintys dėliojasi, užrašai plečiasi, laiškai rašosi.

Iš manęs liks tik smegenys, taip kartais atrodo, kad kūnas skirtas tik smegenų nešiojimui.

Bet maitina mus visokiais fazaniniais ruletais, mielinėm bandutėm, šokoladiniais musais,  troškinta veršiena, rytietiškomis salotomis ir raugintais agurkais, it visi mes čia būtumėm nėšti savo idėjomis. Arba demonais. Arba Svetimukais.