2009 m. gegužės 31 d., sekmadienis

Ką čia pabloginti, kad nereikėtų rašyt referato?
Jau tik redaguoju, stumdau iš vieno galo į kitą, taisau idiotiškas klaidas. Ir vistiek nepatenkinta galutiniu rezultatu.

Kažinkoks gimdymo procesas, dievaži.

18 savaičių

Dar mėnuo, ir tu grįši. Sedėsime Blusynėje, gerdamos Faustino vyną ir pasakosime savo gyvenimus, lyg per tas 18+ savaičių pusė gyvenimo praėjo. Turbūt taip ir yra.

Nuovargis toks, kad septintą ryto manęs neprižadina po langais besimušantys ir staugiantys piliečiai. Taip taip, planavau keltis šeštą, rašyt referatą.

Rašau rašau.

Dar dvi savaitės, ir baigsis mano egzaminai-katedriniai atsiskaitymai-gynimai-metų planai ir ataskaitos.
Kažkodėl atrodo, kad tada viskas palengvės.

Einu saldžios kavos.
Po pietų aš pasisodinsiu tą prakeiktą pelėžirnį.

2009 m. gegužės 30 d., šeštadienis

Lemputė

В сердце немного света,
Лампочка в тридцать ватт.


Rašau rašau rašau aš tą referatą. Paguoda, kad įdomi tema. Aišku, nereikėjo tempti iki paskutiniosios. Tam buvo objektyvios priežastys.

Iš tariamai tvarkingos šukuosenos su lygia kirpčių linija gavosi stovintys piestu plaukai. Aš nesiskundžiu.
Jei gyvenčiau viena, ir man negrėstų apšaukimas beprote, eičiau dabar sodinti gėlių. Nusipirkau kvapniojo pelėžirnio sėklų.

Beveik vienuolikta vakaro, per dieną miegojau net du kartus, kaip greit mane nuovargis išverčia, ir viskas, jau tingiu rašyt apie badaujančias ląsteles. Gal visgi atsikelsiu ryt labai anksti, ir parašysiu sklandų tekstą.
Dienų dienom valgau menkių kepenėles, eilinė maistinė aistra, bet gal neužsitęs labai ilgai.


O dangus toks keistas.
Ir kartais atrodo, kad močiutė žymi savo gyvenimą tik giminių, draugų, aplinkinių mirčių metinėmis. Turbūt baisu taip gyvent, kai visi miršta. Kai bandai sau pasakyt - 86-erių metų, gi galėjo dar gyvent...

2009 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis

Žiedadulkių ratilai

Nusiperku bilietą į koncertą.

Pauostau džiūstančios žolės po langais, pasižiūriu į žiedadulkių ratilus balose.
Suvalgau braškinį pyragaitį (prisimerkus ir gerai įsivaizdavus, sueina už beveik prancūzišką).
Pradedu rašyt referato planą.

Ir dar ryt nušliaušime iki Pirosmanio.

Šefas vakar vakare buvo labėje. Suskambino visiems, kam netingėjo, sustatė ant ausų. Išskyrus mane. Mano raštelį nuo durų apie gautą chimerą pasidėjo ant stalo. Aš caca lelia, manęs nereik bart.

Valytoja pasakė, kad atrodau kaip 17-metė su nauja šukuosena.
R. pasakė, kad aš pitbulis. Jėjijė..
Taip ir gyvenam.

2009 m. gegužės 27 d., trečiadienis

new hairdo, A. ir kitos nesąmonės.

Apsikirpau. Trumpai trumpai. Iš tvarkingos linijos kirpčių jau padariau jovalą vienam kampe, garbaną. Pusę garbanos, nes ilgio nepakanka. Visai užpatiko.

Dirbau nuo 7-ių, tai visiškai jau esu nusipelnius eit miegot.

O kirpėjas yra super garbanotas ir turi buriavimo aistrą, įsivaizduoji, D.?.. Sakė, savaitgalį regata...

Baigiau tvarkytis su biurokratizmais darbiniais ir popieriais, net keista. Kadangi eksperimentus sustabdžiau, ryt jau ramiai mokausi.
Generalinio direktoriaus nemačiau jau geras dvi savaites, net raštelis apie chimeras ant durų liūdnai tebekabo. Neramu. Įpuls kokį vėlų penktadienio vakarą, ims rėkt, kad niekas nieko nedirba, ir tik ant jo vieno visas pasaulis laikosi. Žinom. Nesiginčijam. Bet geriau, kad jis matytų, kaip mes dirbam. Ir kad man per jo egzaminą netektų aiškintis apie savo darbo rezultatus.

Ogi vyno likę. Labanakt.

2009 m. gegužės 26 d., antradienis

Dvigubi darbai

Pasėdi žmogus žiūrėdama ir mirksėdama į savo darbinį My Documents folderį. Šito failo aš čia nedėjau. Taigi čia visas darbas padarytas, kurį aš maigau kelias savaites. Bet aš jį matau pirmą kartą. Bet man ne atminties duobė?.. Rods, vadybininkai viską sutvarkė, tarpinis direktorius įmetė į mano folderį, pamiršo pasakyt. O kad man bile ką galit įvaryt su tokiais bajeriais? O gal aš kasdien tam darbui bent kelias valandas skiriu? O tas darbas padarytas... Bliat, nesikeikiant.

Tuomet mane pavaiko dar viena bobelka (nekenčiu institutų mokslinių darbuotojų. Dirba mažai ir išsipisinėja). O negaliu aš gi pasiųst velniop mokslų dr., gerais trisdešimt metų už mane vyresnės moteriškaitės?.. Sėduosi ir sulipdau keletą šimtų etikečių ant mažų mėgintuvėlių. Bent jau namie.

Dabar reik labai susikaupt ir nuo rytojaus agresyviai atsimušinėt nuo visų darbų. Savo kelis eksperimentus ten tyliai toliau darausi, bet...

Tada šiaip, kai eilinį kartą sulaukiu skambučio iš namų dėl prasidėjusio širdies priepuolio, lekiu ant 80 km/h paupiu ir nebeturiu jėgų net verkti. Vaistai, šokoladas, viskas praeina. O akys stiklinės.

O po to dar pagromuliuoji su merginom apkalbėtus žmogiškuosius santykius. Kada tai just a fuck, kada tikslo siekimas vien dėl tikslo. Pasidaro kiek nyku. O ką padarysi.

O sėdint pavėsinėje
Klausantis lietaus, matai tvenkinį
moliniame arbatinuke.

2009 m. gegužės 25 d., pirmadienis

balta žuvis durna

Ji nepagauna trupinėlių. Bent jau šiandien.

Yra tiesioginiai skrydžiai į Stokholmą. Ir rugpjūčio 11-16 dienomis ten bus kultūrinis festivalis. Turbūt reikės. Bet gal karšta?

O dabar miegot. Ilsėtis, kiek tai įmanoma.

šiandien pasakė: "you bitch. and all.". Mjoo, nu tik truputį..?

Луна yспокой меня

Nemiegu naktimis, o dienomis negaliu prabusti. Nuo kavos dreba rankos.

Lyg sirgčiau jūrlige.

Studento bakalaurinis stebėtinai normalus, aš tikėjausi gerokai blogesnio varianto. Mažieji studentai atėjo, malonu, kai laboratorijoje bruzdesys.
Šiandien tikriname Brunhildų armijos sveikatą. Nu tik tegul pabando jos man nesintetint to chimerinio baltymo... Neramu, kad viskas gaunasi. Po tokio ilgo nesėkmių ruožo.

Pesimizmas.

2009 m. gegužės 24 d., sekmadienis

vėlavimai

Aš buvau nusiteikus mokytis šį savaitgalį, tikrai.
Referato pagrindus apmest. Paskaitinėt.

Ir kas? Šeštadienį darban - pamatyt chimerų Brunhildų armijos (taigi, kad - atsivėrė dabar jau tie pragaro vartai). Miegot, nes temperatūra.
Ir štai jau sekmadienio vakaras.

Rezultatas? Studentas diplominį atsiuntė. Rytoj deadline'as. Šiandien pamačiau beveik pilną variantą. Bet nepilną dar. Paskutinės nakties sindromas, man net baisu. O dar teks rašyt vadovo atsiliepimą - kaip čia susiderint tarp gerumo ir teisybės?..

Aš vis dar noriu miego.
Ir dar Licėjaus alumnų susirinkimas? Me? AAAh? Nu o vat gal aš bijau?

2009 m. gegužės 22 d., penktadienis

D6, aš genijus ir taip toliau

Nu gavau aš tą chimerą. Aišku, dar tikrint reikia. Bet jau reikiamo dydžio genas, jis plazmidėje, o ta plazmidė bakterijoje, ir ta bakterija netgi auga. Koščėjaus mirtis, taip sakant. Tik atvirkščiai.

Vo taip, ble.

Chimeros darbinis pavadinimas D6. Kodėl man tai kažką primena? Reik sugalvot kokį kitą vardą.

Nu ir galvoju. Galiu aš šiandien dar pasiplėšyt. Bet aš gal pasimokysiu, mmm?
O pirmadienį prasidės viskas iš naujo. Įdomu, kurioj vietoj kils naujos problemos.

Pasiilgau D., noriu A. ir bendrai, greičiau jau tas vakaras.

2009 m. gegužės 21 d., ketvirtadienis

"ale tu jau keli rūpestį daugybinį"

Apsiraminkit.

Pamiegojau.
Vakar valgiau makaronų su kumpiu.
Šiandien šaltibarščių.

Sutvarkiau studentų darbinimo reikalus.

Nors šiaip tai корабль уродов.

2009 m. gegužės 20 d., trečiadienis

11/22

11 dienų iki referato.
22 dienos iki egzamino.

Šiandien užaugo 4 kolonijos, musiau chimeros. Forezėje DNR jau matau.
Studento bakalaurinis darbas kelia lengvą siaubą.

Vis dar nemiegu.
Vis dar nevalgau.

Šiandien močiutei blogai.

Riba.

2009 m. gegužės 18 d., pirmadienis

Norai ir nuovargiai

Žinau, kodėl nesimiega.

Einu namo miegot ir gert vaistų.

Žinau, ko negaliu gaut. Ko negaliu sau leist. Kartais dėl to liūdna.
Ženklai. Nebemąstau.
Išjunkite šviesą

2009 m. gegužės 17 d., sekmadienis

+38

+38C ir rytoj į darbą.

Plaukai kvepia kedru.

Reikia eit miegot.

2009 m. gegužės 16 d., šeštadienis

Degtinės ir ikrų!

Blakstienose miega sielvartas
Jei tankiai mirksėsi, jis negalės užmigti
.

Nepakenčiu tų pažįstamų, kurie apsireiškia tik prašydami paslaugos. Aš suprantu, kad visiems sunku dabar su darbu. Bet.


Einu, išgersiu. Nors gal su antivirusiniais negerai.
Laukiu D. laiško, o jo kaip nėr, taip nėr...

2009 m. gegužės 15 d., penktadienis

laikykite mane

varinė upė apsuka ratą
sapnuoju ateitį, gyvenu praeityje
.


Padirbėjau tik pusdienį. Grįžus pamiegojau. Po dviejų dienų raukymosi ir nevalgymo galų gale pavalgiau, kad tik ir vakarienę.
(ehm, darbo virtuvėlėj liko nesuvalgyta bulvių košė ir žąsienos bliūdelis. O šefas savaitgalį patikrina šaldytuvą...)

Rytoj kepu daug lašišos, pjaustau sūrius ir po to išvežioju tas šiek tiek išgėrusias linksmas mergaites namo. Gimtadienis močiutės, visgi.

Šiek tiek bijau eit miegot, nes galiu susapnuot.
Sapnuojasi parkai, žmonės ir traukiniai.

Zaulia irgi žmogus.

Ištaisiau klaidą, perdariau tą eksperimentą - viskas net švyti, kaip gerai.
Šiandien nebesiplėšysiu, pirmadienį startuojame su naujomis viltimis.

Klausimas - kodėl ryte randu prastai uždarytą virtuvės langą laboratorijos virtuvėje, jei esu įsitikinus, kad jo vakar neatidarinėjau?
Atsakymas - šefas turbūt gėrė kavą paslapčiom. Vakare.

Buvau korporacijoje. Nepaisant to, kad mane ten visuomet ištinka gynybinis, šiek tiek isteriškas, juokas, visi kiti, mane pamatę, irgi kiek nervingai juokiasi. Kaip tau sekasi, Zaulia? - Puikiai, tiesiog nuostabiai!!!

Dar pamačiau žmogų, kurio iki šiol buvau nemačius. Bet sapnavus prieš kelias dienas. Panašus. Ir netgi vardas panašus, kaip sapne.

Taip pat įsidėjau į kolekciją dar vieną šefo pravardę: Didysis dėdė. Tinka.

Ir sapnavau, kad važiuoju traukiniu per levandų laukus. O violetinės spalvos ir levandų tiesiog nekenčiu, nuo vaikystės laikų...

2009 m. gegužės 14 d., ketvirtadienis

bent jau radau

Bent jau radau klaidą, kurią buvo pačioje pradžioje įvėlusi studentė.

Tereik išmesti kokio mėnesio-pusantro darbą. Kaip minimum.
Bet jau aišku, kodėl.
Nugi sakiau, kad kažkur yra kažkas supainiota...

Rock'n'rollas mirė, o aš dar gyva.

Brioche d'oree

Aš nepavargstu naiviai tikėtis, kad atrasiu prancūzišką skonį IKI parduotuvių konditerijos skyriuose.
Ir kiek gi kartų esu sedėjus susiraukusi prie citrininės tartelettės, įsivaizduojamo chausson aux pommes ar tiesiog ragelio. Bet vis bandau.
O šį kartą - viskas per sūru, nevalgau mėsos ir papietavau gabaliuku vaisinės tartletės. Nugaros smegenimis jaučiu, kad ji neskani, bet suvalgiau.

Nugi užmuščiau ką nors už tą 1,1 Eu kainuojančią bulkutę su obuoliais. Kur tau. Cukrum pabarstyta traški auksinė plutelė? Sluoksniuota tešla? Minkšta obuolių masė, tokia rūgšti, kad dilgčioja dantis? A?

Eikit sau.
Landšafto specialistas buvo užvažiavęs. Sužinojo apie mano darbo tempus, sakė, papasakos šefui, užtars mane. O aš jam sakau - kad gi aš ir taip savaitgaliais šefą matau, kaip jis gali nesuprast?..
Ir dar sakė, kad galim du studentus įdarbint. Tarkim, dėl vieno man aišku. O kaip antrą išsirinkt iš visų tų fainų vaikų? Ir kodėl aš tai turiu spręst?.. Visiems gera nebūsi.

Vėl miego banga. Pratempsim, vakarop vėl galėsiu dirbt.

šiandien

Šiandien aš vis dar nemyliu vokiečių, nes jie net ir apmokėjus sąskaitą, nesintetina pradmenų.
Šiandien aš jau spėjau patampyti bačkeles su šarmu ir vos nepasiutau, kokios jos sunkios.
Dar perdarysiu už studentus vieną eksperimentą, įtariu, kad būtent čia kažką ne taip supilstė.
Ai ir gal reikėtų papusryčiaut.
Kažkaip netikėtai kol kas viskas kontroliuojama

Sapnavau Alį ir Verkių parką. O ryt į korporaciją.

2009 m. gegužės 13 d., trečiadienis

Nereikia

Na nereikia man raminamųjų, kaip čia man pasiūlė, man pasigyrus kad vis dar norisi daužyt lėkštes arba ką nors nušauti. Nagi tai tik žodžiai, šiaip tai mano įniršis ramus ir tylus.

Labiausiai tai norisi miego. Rytinis chronotipas, nuo darbo pradžios jau praėjo 5 valandos, nuo pabudimo - šešios. Pusė smegenų mąsto apie klonavimą, kita pusė klykia apie miegą. Šaltas vanduo nepadeda. Sukiščiau visą galvą po kranu, bet po pusantros valandos ateina vadybininkai. O gal spėtų išdžiūt plaukai?..

Ok. Einu paplanuosiu čia vieną tokį gudrų klonavimą. Kaip gaila, kai fizinis aktyvumas su protiniu nesinchronizuojasi.

Ak, duotų man kas nors sofos kampą...

2009 m. gegužės 12 d., antradienis

likes and dislikes

Aš netgi galiu pamėgti tą naują ergonomišką kėdę (kuri yra šlykščios mėlynos spalvos), nes ji smagiai spyruokliuoja ir atsilošia ir man beveik pakanka kūno svorio normaliai ant jos sedėt nenuverčiamai nosimi į klaviatūrą.

Bet diržo su ribotu skylučių sagčiai skaičiumi - nekenčiu nekenčiu nekenčiu. Jau ant paskutinės skylutės susisegiau. Ką toliau daryt?

Sėdžiu ir refreshinu vis vieną puslapį, kol jis galų gale pasakys, kad jau sintetina tuos mano pradmenis. Nu greičiau, sąskaita gi apmokėta!!! Sintetinkit, vokiečiai!

O viduje vistiek staugia mutantė lakštingala.

27 dienos

Pilnatis išdegina viską viduje,
Ir aš žinau, kodėl man nesimiega.


Studentui liko 13 dienų diplominio darbo parašymui, 27 dienos iki gynimo. Iki šiol nemačiau apibendrintų rezultatų ir nei gabaliuko parašyto darbo. Nieko. Man neramu. Šiek tiek.

Baltoji arbata su kietomis neprinokusiomis kriaušėmis.

Vėl eksperimentinė klaida, šliūžės kažkokios forezėse lenda. Gal mažoji studentė ne ant ledo laikė?..

2009 m. gegužės 10 d., sekmadienis

корабль придурков,

Kur tavo šturvalas?

miegot noriu.
Ir Schatz frazė: "pasiekimas būtų, jei tu pirmadienį neitum darban, nes dirbai šeštadienį", man vis labiau ir labiau miela darosi.

Net dvi juostelės iš gimtadienio, daug kur su multiple exposure, atidaviau ryškint. Priminkit, kad atsiųsčiau suinteresuotiems asmenims kompromituojančius kadrus. Būtų gerai ir atvirkštinis veiksmas.

Labanakt.

2009 m. gegužės 8 d., penktadienis

iš lėėėto

Vis dar norisi sudaužyti keletą indų. Šiandien godžiai žiūrėjau į tą Rimi-lipdukų-lėkštę ant palangės. Bet pagalvojau, kad jei sudaužysiu prie įėjimo, teks pačiai ir susišluot.

Šiandien dirbu normaliu ritmu. Vienas eksperimentas vienu metu. Iš netikėtumo tenka pamirksėt, suskubti ką nors daryt ir save sustabdyti.

Mašinos užrašas "nepykit, aš mokslininkė" jau teikia man šlovės spindulius. Šiandien baldų vadybininkas užsikikeno. Pusė korporacijos irgi žino. Kaimynai darbiniai keli perklausė, ar ne aš ten toj mašinoj... it must be me.

Dar nusprendžiau paauklėt truputį projekto bendraautorius. Nu... aš suprantu, kad esu žavi ir miela. Bet tai nereiškia, kad aš parašysiu jūsų daktarinės disertacijos gabalą, paišysiu jums paveikslėlius ir rūpinsiuos, kad kiti partneriai sužinotų tikslią baltymo seką. Na neturiu aš nei jėgų, nei noro visam tam. Šviestųsi man straipsnis iš to, gal ir pagalvočiau. Gal. Tai persiunčiau krūvą failų, lai kapstosi patys.

Dar gavau nuo vieno dėdės per pirštus. Literally. Užsimiršau, kad ranka be pirštinės, kišau ten kur negalima. Bet reakcija greita :O išsigandau. Nu negi tikėsies, kad svarbus direktorius per pirštus duos?

2009 m. gegužės 6 d., trečiadienis

Ir dar

Noriu pasisėt ant palangės pelėžirnių ir įvairiaspalvių ranunkulų.

Nors nesugebu netgi jau nusipirktų prieskoninių žolių pasisėt. Į jau nupirktą vazoną. Ir žemės turiu.

Bet va pelėžirnis...

Kvapai

Pasiilgau normalaus rūko. Drėgmės.
Nes ši šiltai gelsva kaitra, dulkės ir baigiantys žydėt klevai... Na gal jau pasibaigs.

Paskutinė maistinė aistra - balzaminis actas. Vos ne šaukštais lapnoju.

Dvi dienas kapstausi, nesugebu surast, kur studentai klaidas padarė. Faktas, kad kažkas negerai. kaip mane užkniso... Viskas.

Šiandien vienai mergaitei pasakiau, kad gerai, kad tokioms kaip mes nieks į rankas masinio naikinimo ginklų neduoda. Nors ta prasme, biologinio tai galime suruošt. Aij nu.

Ir dar indus reik susiplaut, nu nors nusišauk.
Bet tada į medetkų vonią.

2009 m. gegužės 5 d., antradienis

rūgšties klausimas

Dabar pasakykit, gerbiamas Utenos Trikotaže.

Kodėl mano mylimiausia 10 metų senumo "jūreiviška" maikė, su įmerkta rūgštin alkūne, elgiasi taip keistai?
Rūgštis išgraužė skylę rainelėm - balta=skylė, tamsiai mėlyna=sveika medžiaga.
Kas čia dabar, a?

Nu negi aš net skylės padoriai normalios šitam beprotnamy negaliu gaut?

2009 m. gegužės 4 d., pirmadienis

1

Išaugo viena kolonija.

Jei ten, ble, ne chimera, tai nežinau. Užmušiu ir pasakysiu kad taip ir buvo.

Užtat skaitau patentus vietoj to, kad ruoščiausi molekulinei biologijai. Šiąnakt paskaitysiu, hau.

Noriu naujų batų, naujos šukuosenos, tašės, kelionės, atostogų, apelsininio pyrago, chimerų gausybėmis, kiniško triušienos troškinio. Noriu noriu noriu, aš aš aš.
O dabar užsičiaupiam.

Darbą pradedame

Darbą pradedame 8 val.
Laboratorijoje šviečia saulė ir oras įšilęs iki 28,9C.

dėkojame už dėmesį.

2009 m. gegužės 3 d., sekmadienis

Zoom zoom zoom zoom

Visos moterys žino, kad ritmas kaip saulė.

Pabuvau miške, ant suoliuko pasedėjau kurį laiką tyliai ir ramiai. Dažniau taip...

Popiet darban.
Dar intensyviai galvoju apie apelsininį pyragą (čia ta proga, kad namuose yra dietinamasi ir nevalgomi jokie balti miltiniai gaminiai), tik abejoju, ar turėsiu jėgų po darbo terliotis su glajais ir mielinėmis tešlomis...

2009 m. gegužės 2 d., šeštadienis

Apšviti(ni)mai

Apšvietė kažkas protą, vakar nenuėjau į darbą, nes būtų reikėję ir šiandien šliaužt kalbėtis su tom rūžavom bakterijom. Tai aš tik rytoj, kelioms valandoms...

tai aš dar pasnausiu. O po to keptos šviežios bulvės, aha.