Tai dienomis jums čia nešalta?

Kas iš to nerimo?

Siūlė man šiandien net viskio dėžę - tai būtų išsprendę 50 litrų grūsto ledo, kurio nėra kur dėt, problemą. 50 litrų grūsto ledo, turiu jums pasakyt, yra daug...

Atšildėm ledo mašiną. Sėmėm kastuvėliu ledą, mėtėm į kriaukles, darėm aviečių sulčių šerbetus. Studentai kvykauja, dirba lėtai, bet visą dieną. Net šefas atėjo, užglaistyt savo vakarykščių burbuliavimų. Bet deadline'ą aš vistiek turiu susigalvot... Reikia, žinau. Ryt ir poryt šiaip visokių korporacinių džiaugsmų, nekenčiu nekenčiu.

Užsimaniau dar dviračiu pasivažinėt. Ar šiaip į paupį, už Šilo tilto kur nors. Ant pievos.

Dar šiandien pas mane apsireiškė viena mergaitė į interviu. Galvojau, nori magistrinį daryt. Ogi ne - nori dirbt laisvu laiku nuo studijų ir magistrinio darbo darymo. Čia kuriuo paros metu?..

Vėl kregždės pro langus bando įskrist.

nerimas.

zaulia yra virpantis širdies nerimas.

nerimastingas vėjas.

pagalvėlės

Paskambino šefas, sukniso protą. Tas jo mokslinis nusiteikimas, ką daryt, keičiasi kaip pavasario vėjas. Nu. Užkniso. Atsiprašant, suki galvą ir rankas keturis mėnesius, o dabar jam staiga konstrukcija nebepatinka.

Ir nereik man priekaištaut apie ten visokius suspėjimus, deadline'us ir socializmus. Nu tik nereikia. Susirandat ką nors į mano vietą, kuris ganys penkis studentus ir laikys ant savo pečių tris projektus, popierius ir dar netgi neužsiims visuotinėm žudynėm iš pervargimo, ir aš su malonumu perduodu savo reikalus ir einu miegot. Ir nereikia man priekaištaut, kad aš keturias dienas "turbūt Maljorkoje atostogavau". Vat tik nereikia manęs nervint.

Ir man reik pagalvėlių ant alkūnių, visai rankų ant stalo neina laikyt, skauda. Negi valgyt vėl pradėt?

Viskas visai neblogai, tikrai... Studentai geri, darbai slysta plius minus normaliai. Ir šefui, įgrūdus į dantis rezultatus, dažniausiai nasrai užsičiaupia ir priekaištų nelieka. Bet kaip sako dėdė Vasia - nu ar nors kartą jis pagiria žmogų?..

ok ok

Pailsėjau, mmm.
Svarstau, ar suvažinėt šiandien darban, studentams bakterijų užsėt...

Ir mane nervina kažkokio šampūno reklama. Baltas su mėlynom juostelėm buteliukas švysčioja, o mano smegeninėje įsijungia SDS-PAGE elektroforezės vaizdas, ir galvoju, kodėl prie dienos žinių kažkas baltymų ekspresijos rezultatus mėto. Nu. Ten tikrai tikrai tą pirmą sekundę atrodo kaip forezės foto...

Aš pagalvojau, kad junga nebūsiu. Šitą - juodas darbas, ten bilekaip, aš nesutinku.

Miegapelė

Miegapelei nuo miego šonai neplyšo, tarkim, aš jau beveik žmogus ir nerėkauju. Pasivaikščiojau paupyje.

Vis dar trešnės su Haagen Dazs, tik su braškiniais.

Dar pagalvojau, kad velniams man tos intrigos reik?

Reik į Avies benefisą, į Fusedmarcus, reikia man šiek tiek skaidrumo ir skrydžio.

you are my rain inside
my humming thoughts.

ho ho

She passed egzams and is a yachtmaster. Kad ir ką ten reikštų.

Dabar visiems ten prisižadi ten nuplaukt nuo belekur iki visokių Montekarlų, Gibraltarų, Andorų ir dar kur nors. Ir staigiai grįžti namo, man su tamsta vyno išgert ir pakalbėt reik. Blusynėje, Nidoje, bet kur.

Ir aš į bet kokį laivą lipsiu tik tuo atveju, jei man nereikės ten nieko daryt. Esmi tinginė.

Haagen Dazs

Užsisaldinau karameliniais Haagen Dazs ledais, užkąsdama trešnėmis.

Atleidau tam šaldytuvui, nes sugebėjau į jį sutalpinti savo gigantomaniško apsipirkimo rezultatus. Milijonus kilogramų uogų, daržovių ir jogurtų.

Prigaminau visko visaip, kulinarinės minties fontanas trykšta, kai aš išsimiegu.

Ir pasiunčiau mandagiai landšafto specialistą velniop, nes man laisvadienis. Ir man nerūpi, koks susitikimas šefui mano laboratorijoje 16-ą valandą.

Einu miegot;)

Sveikinimai buriuotojui Šiaurės jūroje, galite dabar jau grįžt namo, a?

Avarice

The more you want, the more it costs.
The more it costs, the more you want.

Parašykit kas nors man laišką, iš Šiaurės jūros buriavimų, iš savo atostogų Švedijose, iš korporacijų kažkur Paneriuose...
Jau net ir miegot tingiu. Ryt į sportklubį, pasiplaukiot.

Kur, klausiu, kur?..

Kur tas mūsų protas?
Aukščiausias asmuo namuose 1,68 m ūgio, o nusiperkame 1,98 m aukščio šaldytuvą. Nu spėkit, kaip mums sekasi pasiekti viršutinę lentyną?

Pasiautėjau iš pat ryto, nepamilau aš to šaldytuvo iš pirmo žvilgsnio (parduotuvėje turbūt afekto būsenoje buvau). Virtuvė vis dar kapitalinio tvarkymosi chaose.

Nu bet ok ok. Paglosčiau, duodu jam antrą šansą. Visai geras tas šaldytuvas.

Bet koks gėris truputį neit į darbą... aaah.

Girls don't change

Girls don't change.

Prieš kelias savaites prasidėjo panika, kad nėr kuo apsirengt.
Šį savaitgalį buvo persimatuota visa spinta ir išsirinkti penki variantai. Zaulia sėdi prie siuvimo mašinos ir urgzdama ten kai ką persiuvinėja.
Vakar vakare sudėliotos garbanos. Du kartus.
Šiandien ryte persirengta du kartus. Iš namų vėluojama išvažiuot tik pusvalandį.
Kvykiančias mergaites nuvežu į tūso vietą, prižadu grįžt po šešių valandų.

Ir nesvarbu, kad mergaičių amžiaus vidurkis 88 metai.
Kvykia taip pat.
Ir apsibara, ir apsiverkia, ir viską prisimena.
Išgeria "tik truputį truputį, Aldutės vynelio, beveik kaip sultys" (spirituotas uogų namudinis vynas).
Ir važiuot namo nenori, ir rėkaujasi lipdamos į mašiną.

Aš tuo tarpu profesionaliai patingėjau.

PK/PD

The concentration of ethanol in brain, serum and cerebrospinal fluid of rats at onset of loss of righting reflex (i.e. sleep) is between 3 and 4 mg/g, and the hypnotic concentrations of ethanol in man are similar.


Padirbau skruzdėle, panešiojau dėžes ir pipetes.
Maloniai atvėso, tik 28,9C laboratorijoje.
Skaitau PK/PD ir netgi beveik įdomu. Vienas studentas sakė, dar valandai-pusantros turi darbo. Bile jį užmušt ir išmest į bendrą koridorių?.. Aaaargh.

Nieko, nuo pirmadienio aš jau būsiu gera.

O man patinka

O man patinka toks oras.
Lyja taip, kad nematau instituto priešais, žaibuoja beveik mūsų kieme.

Tai aš išėjau kokios saldžios arbatos pagert, ir į lietų pasižiūrėt.

Byrėti.

Papaišiau ant to šilko. Nežinau, bent jau šiuo momentu man tas šedevras nepatinka. Bet jau atėmė, kad labai gražu ajajai.

Ir kažkaip netikėtai subyrėjau vakarop. Gal keli mėnesiai nuovargio suveikė. Kažkoks beviltiškumas ištiko. Dėl smulkmenų, dėl visiškų įsivaizduojamų smulkmenų.
Keistus įspūdžius, trapias viltis suvyniojam ir paslepiam. Giliai. Ir kam gi to reikia...

Skaitinėju apie spalvotus nusipirktus sportbačius, kažkieno skalbimo mašiną ir kamščius iš korporacijos link centro. Kur ta riba, tarp menamo ir tikro?

Nors viskas turbūt gerai, mm?

laisvadieniai

- Taip, klausau, Saule.
- Em, laba diena, Profesoriau. O aš norėčiau dviejų laisvadienių po Joninių.
- ... (praeina kokios 10-15 sekundžių, taip, aš skaičiavau...). Gerai.
- Tai aš ten popierius sutvarkius, studentų nebus...
- Gerai gerai, visogero.

Dar jei aš nustočiau iš to nuovargio keiktis ir patikėčiau, kad tikrai turėsiu 5 dienas iš eilės laisvas... oh oh.
Ir nė lašo suirzimo šefo balse, kaip nuostabu. Supranta jis. Kartais. Labai labai retai. Bet turbūt ant manęs jau matėsi, kad dar savaitė, ir grėstų masinės žudynės, landšafto specialistų genocidas, kalio cianidas Vilniaus geriamame vandenyje...

Pats jis darboholikas ir kitų negaili. Bet kadangi net jo asistentas šią savaitę nusimuilina vieną dieną, sekretorė išvažiuoja į šiltus kraštus, tai turbūt susitaikė su neišvengiamumu.

Nu kada ten tie tapymai ant šilko, pyragų kepimai ir ėjimai į parodas? Aš gal netgi pabūsiu miela šią savaitę.

(ir man tikrai pedagoginė patologija. Rytinė kava darbo virtuvėlėj. Rankose - biotech žurnalas. Skaitau apie krizės įtaką vaistų kainoms, apie reguliacijos griežtumą ir kaštus. Ir galvoju - o, va šitą reikės papasakot, kai skaitysiu paskaitą apie patentus ir klinikinius tyrimus, bus kaip antras požiūris...)

Už trachėjos

A. balsas rezonuodamas įstringa kažkur ten už trachėjos, prie stuburo.

Pramiegojau dieną. Tinginystė varva per ausis.
Ir man vis dar mizantropija. Ir gera aš būnu tik kartą per savaitę su pieninio oolongo puodeliu R. virtuvėj.

Kas gi tu? Ateik, įpilsiu vyno, jei nori, ir su medum.

Sapnai

O tas sapnų vyriškis netgi egzistuoja, vaikšto ir gyvena besišypsodamas. Paralelinės visatos.

Ir dar. Atsiliepkite telefonu, gerb. šefe, aš noriu ten tų savo kelių laisvadienių...

mizantropija.

Imu visų nekęst, ir net radusi so-called-sąžinę ryte ant laiptelių, vistiek sau burbu.
Nu nereikia man jūsų ten santykių aiškinimosi ir taip, aš asociali.




o raganos vėlyvais vakarais iš sauso ledo laboratorinėse kriauklėse gamina rūką, pakuoja jį į zip-lock maišiukus ir mėto į Nerį.

aš gal saldžios arbatos.

dainuojantis britas ir studentai, neskaitantys blogo

Britas inžinerius, vos išėjus Romučiui, iš karto pradėjo dainuot pats sau. Gaila, kad siurblys ūžia, ir nesuprantu ką jis ten sau niūniuoja. Atsipalaidavo, pradėjo šypsotis ir rečiau vaikšto rūkyt. (turbūt Romutis jį užkniso;))


Studentai, savo ruožtu, mano blogo (dėkuidie) neskaito. Todėl grėsmingo liepimo nesiartint prie laboratorijos, kol aš neatsigausiu, irgi neperskaitė. Iš to seka, kad šiandien ryte beveik visi ir susirinko. Negaliu sakyt, kad tai jau taip blogai. Faini jie. Tik būtų gerai, kad man dar nereikėtų galvot už keturis studentus.

Miegojau daugiau nei 10 valandų, ir vis tiek visa apsiblausus.

Brunhildos daužo bliūdžiukais į grindis, rėkia, dėmesio reikalauja, o aš sėdžiu ir sudarinėju disleksiškus darbų sąrašus. Rytoj. Rytoj visko imsiuos. Šiandien gal kokią mokslinę knygą apie farmakokinetiką paskaitysiu.

ankstyvas miegas.

Noriu obuolių sulčių, truputį nesapnuot kai ko ir išeit anksti miegot.

Sulčių nėr, su sapnais nesitariu. Tai išėjau miegot. Tie šiaurės ir rytų dangūs pro mano langą, nuo tų spalvų negali miegot. Gerai, kad užlijo truputį.

Zys iz

Zys iz maj biest stjūdent.

Prieš metus katedroje buvo penki doktorantai.
Vieno nervai neišlaikė, išėjo.
Antra dekretinėse.
Trečia supanikavus ketina bėgt, vadovas įkalbinėja spaust iš šūdo grūdą.
Ketvirta turi gintis, per du mėnesius parašyt diserį, katedra parašė protokole, kad darbas neparengtas ginti. Gali neatestuot. Tada nukerpa stipendiją ir reik gintis eksternu.
Penkta - Zaulia. Egzaminai išlaikyti, eksperimentai atlikti, viskas švyti blizga.

Jo, parodomasis posėdis buvo.
Dabar užsitingėjus iki ausų, noriu miego, nenoriu tos krūvos susikaupusių darbų, kuriuos nukėlinėjau "po posėdžio, po posėdžio"...

Gerą gabalą iš univero ėjau pėstute, po šita vientisa lietaus užuolaida. Kapišonas, odinis švarkas ir farmacinės gamyklos darbiniai batai. Geri batai. Kojos sausos ir šiltos.

Nu kur tie bliūdukai Brunhildoms? Studentai per patrankos šūvį prie laboratorijos net nesiartinkit. Ir aš dviem dienoms pamirštu savo passwordą darbinio kompo, ok? Telefonai patys išsikraus, ne bėda.

Akacijos skonis ir dešimt strėlių

Prašyčiau, išimkite dabar iš gerklės tą jautrų gumulą. Vėl nulupta.

... Toliaregis.
... Mergaitės iš serijos "nieks neišeis iš šios nuotakų mugės gyvas, mergaitės juokiasi, mergaitės nori vyno raudono". Ir tai praeis.

"Ko jūs ten prisirūkėt?" - Tik štrudelis su arbata.

Ačiū R. už kompanijos palaikymą ir ramų vakarą.
Ausinės, kur tos ausinės?

Svarbiausia dabar užmigt. Nes tos trys-keturios valandos pernakt ir tas nuovargis nieko gero nereiškia. Gal įtikint šefą, kad po Joninių tas dvi dienas neateisiu?

Paskutinis egzaminas

9, kad ten kas nors nepagalvotų, kad pas šefą blatas buvo...

Nors atsakiau net apie baltymų agregaciją, ko visuomet nemoku.
Reik tikėtis, artimiausiems dešimčiai metų tai paskutinis mano egzaminas. Or ever.


Ir šiaip apylinksmis šefas. Gal net naują mergytę gausiu pagalbon. Ir bendrai, bepasakojant pasirodė, kad lyg ir nemažai nuveikiau per metus.
Dar neatsipalaidavau.

И вот я падаю вниз, уже в двух шагах от земли.

tinguma nervuma

Egzas po trijų valandų, baisulingiausiai tingiu. Ievutė sako, kad egzas simbolinis. Pasirašykit man dabar. Atsibodo.

Romutis labėje. Nu jo. Pakalbėti mums linksma, papošlint, pasipasakot, padainuot. Aha.

Atsibodo.

Ir dar nenoriu su mašiniuku iki univero važiuot, uodegon ten tas parkavimasis.

žinau žinau

Jo, must be crazy.

Sėdžiu, braižau plazmidžių ir genetinių konstruktų paveiksliukus, schemas, įvestas mutacijas ir jaučiu kaifą. Tiesa, galo nematyt, bet tai kas :D
Mhmmmm, koks malonumas rašyt metinę ataskaitą.

va todėl aš išprotėjus mokslininkė. va todėl aš nesėdžiu už vadybininko stalo, apmusijusiame institute arba robotų korporacijoje (tai, kad aš gaunu atlyginimą iš korporacijos, dar nereiškia, kad aš ten tuo varžteliu dirbu).
taip taip, čia iš tos serijos, kai aš susirūpinusiems dėdulėms (kurie su mano šefu po keliasdešimt metų pradirbę) aiškinu, kad man vis dar privalumai nusveria trūkumus.
Nu net negalvojau šiandien ryte, kad nuotaika taip pagerės, pradėjus rašyt.

When I Take My Sugar To Tea

... I never know how sweet it'll be.

Ant grindų išdėlioti visų metų moksliniai popieriai. Gerai, kad kažkokiu stebuklingu būdu aš turiu vientisą vaizdą apie savo atliktus darbus. Tereikia viską gražiai aprašyti, kas ir kelia didžiausią tinginystę.

Trečiadienį, trečiadienį, viskas bus baigta ir ramu. Tada tik atsikratyt landšafto specialisto ir... Nu tada jau ką nors sugalvosim.

Без бою

be kovos pasidaviau.
Pramiegojau dieną. Popiečio miegas baigėsi 20:45.

Iki pirmadienio reik pasiruošti egzaminui, parašyti metinę ataskaitą, paruošti tos ataskaitos .ppt ir sudaryt antrų metų mokslinių tyrimų programą.

Nu gal kaip nors.

du litrai pomidorų sulčių vienu prisėdimu - kiek per daug.

Egzistencinis tingulys, dar kartą.

Nemiegojus.
Pervargus.
Lietus kaupiasi.
Pusiau pramerktom akim darau eksperimentą, kad galėčiau tvarkingai ir gražiai katedroje antradienį atsiskaityti.

Місто спить, голова болить і летять пусті години...

Nu net pavalgyt tingiu nueit.

Rūko skonis

Antrą valandą nakties suprantu, kad per paskutines kelias paras miegu po 4 valandas, ir naktį miegot nesigaus.

Atsidarau langą ir leidžiu įvarvėt saldaus akacijų kvapo rūkui į kambarį. Atrodo, lyg sauso ledo į šlapią kriauklę kas nors būtų pripylęs. Atsisėdu, kaip mėgdavau vaikystėj, po rašomuoju stalu (pats laikas valyt grindis). Mėgstu upinį rūką. Net savo kambaryje.

Tai va dabar skauda gerklę, nepusryčiavau, ir pats laikas būtų eit miegot.
Agha. Darbe virtuvėj ant stalo gal pamiegot?

Prieš langus instituto ūkvedys savo audinės nebrozdindamas nosies nesugeba užsivaryt ant bortelio. Du jo darbininkai tupi ties borteliu ir mosikuoja rankom. Tai dabar, įtariu, tą pakilimą nudaužys prie pirmos progos?..

mind the gap

Taip, visgi su klaidom, dešimt nesigaus, rašome aštuonis.

Eeeh, o kur devyni?..

Anyway, viskas nuostabu. Ir šiaip gavau klausimus, kuriuos apytiksliai mokėjau, ir referatas, rods, nebaisiai į lankas. Ir dar net geranoriškai papasakojo, ko aš nežinojau. Jaučiuos apsišvietus.

Tada dar aplankiau Dzūką ir Robką, pasėdėjom, apšnekėjom moteris. Tik po gero pusvalandžio suvokiau, kad sėdžiu ir šneku už vyrų pusę, bet tai ką padarysi.

Tuomet mane dar pabandė prišert šokoladiniu tortu su šokoladiniu kremu. O kadangi mylimiausio ever dėstytojo ir dėdulės gimtadienis, nesigavo atsisakyt. Ak, tas žilabarzdis pilvūzas, kuris gali išsityčiot iš bet ko. Prijuokino iki ašarų, net nepaisant to, kad ir iš manęs tyčiojosi. Su Dzūku vos ne ant grindų voliojomės.
Romutis. Aij nu, negi muši jį per galvą už subtilias pastabas apie mano liesumą ir patrauklumą. Mergaitė jis, ką padarysi. Jis turbūt man pavydi arba tai yra daddy issues.

Aš einu pamiegot.
Dėkojame visiems laikiusiems pirštus, padėjo.

maždaug dabar jau reik pradėt labai bijot.
jūs ten palaikykit sukryžiuotus pirštus, ar ką.

grįšiu apie dvyliktą. ant skydo arba ne.

truputį

Truputį nekenčiu savęs už tai, kad nemoku mintinai iškalti kelių šimtų klausimų. Pradėjau sąžiningai gilintis, užkliuvau pusiaukelėje, suvokdama, kad neįmanoma. Nu tai dabar negerai, nes paskutiniai klausimai visiška terra incognita.

Dar truputį panikuoju.

Visai ne truputį skauda galvą.
Tai išeinu miegot, pabandysiu atsikelt ketvirtą ryto. Pasimokyt, ane.
Nu ok ok, žinau, po paros būsiu girta ir kokios nors nebe tokios nuotaikos. Bet tai po paros, o man dabar gyvent reik.

bene nebe

Paburbėsiu, ar ką.
Nebe mano amžiui mokytis kažką mintinai kalant. Baltymų-baltymukų pavadinimus, genų numerius ir panašiai. O žinau, kad to reikės rytoj per egzaminą. Visi sveiko proto žmonės sutinka, kad šis egzas beprotiškas, kad reik bendro suvokimo, o ne smulkmenų. Kas iš to, kas padarys tą perversmą sistemoje?
Šiuo momentu atrodo, kad net katedros vedėjo egzas buvo lengvesnis bendrąja prasme - formulės, smulkmenos velniop - arba supranti, arba ne. Kad katedros vedėjas kirvis, tai čia jau kitas klausimas. Nu ir kad aš to dalyko neįkirtau, tai irgi kitas reikalas.

O aš šitus procesus gi suprantu, kaip ten viskas vyksta...
Konspektuojuos. Turbūt teks tas smulkmenas nusirašinėt, oh shame on me!

Studentai ir taip toliau

Studentas gavo 9 iš bakalaurinio, dėkuidie. Nu nes jau labai nerimavau. Vakar vakare bandžiau save įkalbinėt, kad nu velniop Zaulia, savų problemų smarkiai per akis. O nervavimasis nepadės - kaip apsigins, taip ir gaus. Tai musiau kietai apsigynė, kiek iš mažųjų studentų siunčiamų sms'ų supratau. Nu nes bloga recenzija, prisikabinęs katedros vedėjas...

Nebuvau. Bet kiaurą dieną sedėt ten negalėjau, mokytis reikėjo.

Nu. Mokaus mokaus.

Mintys zvimbia elektros tinklais.

Ir dar kažkodėl užsimaniau į rudenėjančią Vieną. Į plačias lygias gatves su karčiu cinamoniniu kavos kvapu, rūkus, į besislepiančius parkų užkaboriuose. Štrudelis sėdint ant metalinės lauko kavinės kėdės.

Kirvis

Kirvis letenėlėse, mojuoju, trepsiu ir lakstau aplinkui.

Tai gal einu aš anksti miegot, kad nieko nepadaryčiau. Netyčia.

Liūdesio tarakonai

Liūdesio tarakonai bėgioja po galvos užkaborius, čiobrelių arbata nepadeda, kankina nerimas.

Studentas gavo prastą recenziją apie bakalaurinį. Žinojau, kad darbas nelabai geras, jei eksperimentai dar dar, tai parašyta skystokai... Bet recenzija žiauroka. O man gaila.

Tuo pačiu jaučiu, kad ta pati moteriškė mane sudirbinės ir per egzą, ir per katedros posėdį... Na, žinau, kad aš jai užkliuvus, bet oi oi. Jei šefas bus, tai dar sėdės suglaudus ausis, bet per posėdį tai pasilinksmins. Xujeva, nu ot.
Nieko. Nenužudys gi.

that child that dances in the moonlight

Blusynė visada gerai.

Kartu su praleistu praėjusios savaitės numeriu, atkeliavo naujas Science, visgi naujas pasiskaitymas. Kiek džiaugsmo iš mokslinio žurnalo, net juokinga.

Kiek per daug vyno, įtariu blogai miegosis.

Pasivaikščiojau per drėgną Vilnių. Skaidrų, drėgnai šaltą, spalvotą.

it's been a long time that I've dreamed about you. But you have no curly hair.

I can't stop repeating your name

Akis vistiek rakina miegas.
Girdžiu tik pašalinius garsus. Siurblio ūžimą, detektoriaus lempos zvimbimą, vandens sistemos recirkuliavimo šliurpsėjimą.

O reikia mokytis.
O gal galima namo?..

Vienas ne mano tėtis šiandien klausinėjosi apie Romutį, labę, šefą... Bando apsimest griežtu tėčiu, nelabai gaunasi;)
Viskas, nėr kantrybės, nervų, nieko nėr, važiuoju namo. Išgraužkit. Darbus atlikau, landšafto specialistas neprisikabins.

pakartot

rytoj.

o šiaip tai visą dieną pramigau. Iš ryto pramiegojau pusvalandį. Tada maliausi po miestą su krūvom darbų. Papietavau, pasibendravau su popieriniiu direktoriumi, kuris paranormaliai mandagus pastaruoju metu, ir išvažiavau namo. Miegot.
Nu tu kurwa kurwa, kiek tų darbų darbelių. Ne per šiandien prisikaupė, aišku, bet vistiek.
Ta proga einu pavalgyt, o tada jau susikaupsim.

Pieninis oolongas.

Kai jau visai visus visus norisi išžudyt aplinkui, ir nuo to sustabdo tik aplinkybė, kad savo biologinį ginklą reikėtų bent dvi tris dienas ruošti, o aš tiek laukti negaliu, tai aš pabandau susitvardyti ir nueinu arbatos.

Pieninis oolongas, pasaldintas. Ausyse "Kostroma mon amour". Pakėlus vieną antakį kokias 15 minučių stebiu girtą pilietį, vidury baltos dienos besiblaškantį tarp mokslinių institutų ir gąsdinantį vietinį ryžą šunį.

Truputį pakariausime su korporacija, mandagumas ir kantrybė, mandagumas ir kantrybė, išsišiepiam gražiai gražiai.
Vienas studentas nori vaikščiot laboratorijon ir be manęs, rugpjūtį. Savarankiškas, gal reikės leist prigrasinus viskuo.

Kitimai tamsiame vandenyje.
Rūkai rytais.
Prėsko gyvenimo nuojautos.
Pikai.

Gaila, kad taip ir neišmokau užrašinėt ir skaityt natų. Tik mintinai. Tik mintinai galiu išmokti ir tik tada pagroti. O muziką iš galvos galiu tik paniūniuot. Bet neužrašyt. Skylė.

Stiklinės

dėkit stiklines ant stalo, visi sako, kad gert negalima, o aš sakau, kad gersiu.

Degtinė su laimu. Nedaug.

Toliau dirbam ir mokomės. Paskyriau vieną seminarą, apie gripo vakcinos gamybą kiaušiniuose.

Pletkų ratai

Po darbo suvažinėjau į paupį, pasivaikščiojau per lietų, žiedadulkių ratilai lietaus burbuluose.

Po to nusiplikiau pusę plaštakos.

Tada parašė man paauklėjamąjį laišką apie pletkus. Nieko, that's life, išgyvensit.

three times a day.

Tvankuma

žinau, kad rašai viską į blogą, bet vis tiek paklausiu - kaip laikais?

Pusė velnio, visai nieko.

Kolegė ketina mest doktorantūrą ir pabėgt Grenoblin, naujon doktorantūron. Truputį pašniurkščioju, kad gal ir aš norėčiau, bet turbūt ne. Kai kada norisi naujos pradžios.

Zaulia zaulia, tau mažai naujo starto prieš metus buvo? Neužteko kraustymosi, naujovių? A?

Ir kartais norisi būti ten, Orkney saloje, kur kamanė burzgia garsiau už tolumoj pravažiuojančią mašiną.

Pribaigiau, aš herojus

Kaip ir viskas tuo pasakyta. Referate tu referate. Viskas, nuo rugsėjo aš sėdžiu tik anoj barikadų pusėj, priiminėdama referatus ir piktdžiugiškai kikenu. Nu ot atsibodo. Užteks mano gyvenimui rašyt tų beletristikų.

Ir dar, kaip pasakytų Avis - net baisu, kiek galima išgūglinti. Bile man dar apie save dėl visa ko pasigūglint?