Augimo garsas

Jei naktį atsistotum po sprogstančiais kaštonais, gali girdėti lapų traškėjimą.

O kai augi pats, truputį skauda. Turi taip būt. Kaip ir paauglystėje, kai raumenys mėšlungiškai bandė suspėti paskui kaulus. Svarbu jausti. Išgirsti. Ir pamatyti, kas keičiasi.

(dar pasiskaičiau keletą paskutinių įrašų, nugi viskas apie maistą. Darosi obsesija. Nu aš beveik valgau...)

Absurd fragility.

crème du soir

Kai dangus atrodo kaip akvarele praskiesta grietinėlė, ir alergiškas kvėpavimas truputį išsilygina, nes senamiesty nėra klevų, tik liepos, tuomet aš nusprendžiu, kad šią savaitę galima ir pasišypsot truputį.

Tuomet ta pati, švelni spalvota grietinėlė su adžika atsiduria mano vištienos užkepėlėje, aš iš godumo nusiplikinu liežuvį ir su šakute bei šaukštu iš lėto surankioju visus iki paskutinio ryžius iš to padažo.

"Gal galėtum man sutaisyt Saulutei štrudelį greitai, po blatu?", ir prieš mano nosį - dvigubo dydžio štrudelio porcija, su vanilinių ledų kalnu ir mėtų krūmu viduryje.
Už visa tai dėkojame nuostabiam, mielam ir šiltam A.

Tada aš perskaitau laišką apie drovų škiperį ir išsišiepiu iki ausų, pasierzinu truputį ir laukiu liepos, kai jau tas buriuotojas mano grįš iš jūros ;)

Stabteliu, nusiskinu keletą liepos pumpurų ir sukramtau. Vaikystės skonis. O aplink namus klevai niekur nedingo, ir jau iki buto durų šliaužiu šnopuodama. O dabar pamiegosiu.

Keistai šilta. Ir netgi norisi miego.

Ваши пальцы пахнут ладаном.
И в ресницах спит печаль.

Love is only a feeling, it's just a kissing way

Eidama šiandien į svečius pėstute, o ne važiuodama mašina, pasidžiaugiau, kad gal pamatysiu pavasario gabaliukus. Nes lapai lapeliai, žaliuoja viskas ir šiaip.
Dabar sėdžiu gi it senyvas mopsas šnopuodama.

JBTVJMTJ, klevai. Klevai klevai klevai. Alergija.
Dvi artimiausias savaites be reikalo į gryną orą aš neinu. Tik iki mašinos.

Nu reik tikėtis, kad tas gniužulas galugerklyje nuo alergijos, o ne nuo kartėlio.
Неизъяснимо. Tėra vienas žodis, kurį sunku pasakyt, tėra kelios mintys, kurias sunku išmąstyt. Pasakius žodį, nebesustabdysi. O mintys, mintys susivelia. Tuštuma tuštumoje.

Nu. Nesveika man klausytis istorijų apie žmonių santykius, o tuo labiau analizuoti visa tai.



P.S. kažkas manam bloge ieškojo "Profarmos". Aš niekuo su šia firma nesusijusi, fyi.

Now. Sing!

Jau spėjau pasiilgt dėstymo. Aišku, tai surytų mano laiką dar labiau, bet...

Dar noris iš smegenų išspausti viską, ką tik įmanoma. Negyvent puse kojos, net jei ir beprotiškai pavargus, aptingus ir peršalus. Same goes for creativity. Nors čia irgi turbūt prie smegenų veiklos.
Noriu padaryt iš savęs multitaskingo robotą - klausausi muzikos, kontroliuoju studentus, aprašinėju darbo žurnalą, kažkur giliai kampe dar planuoju vieną eksperimentą, kurį reik iki vakaro supilstyti. Jei ne šie du vakarai, tai dar vakare sumesčiau kelis eskiziukus į moleskine.

Nors atostogos ir visiškas tingus bukumas irgi būtų gerai.
Aij nu.
Užtat ko aš klausaus... aha.

the best is yet to come

Nagi, kai saulė šviečia, ir gyvenimas visai pusė velnio. Negaliu pasakyt, kad nebeplūduriuoju tame muzikos tamsiame vandenyje, besispausdama nosimi prie stiklo, bandydama įžvelgti kažką iškreiptame vaizde...

Bet galim gyvent.
Tuomet gauni laišką:
Saule,
pradirbus 6 men. jau turi teise i pilnas atostogas.

Ir aš jums sakau, gali viskas griūt, ale aš šį rugpjūtį spjausiu į visas signalizacijas, suveikiančias nuo karščio bangų, į perdegančius šaldytuvus, neveikiančius inkubatorių ventiliatorius, pasibaigusias dujas ar nuvytusias gėles. Aš eisiu atostogaut. Ir tegul tie +35 saulėkaitoj gražiai būna be manęs.
(nu reik dar pagalvot truputį, kaip laiką išsidėliot, bet aš atostogausiu)

Šiandien aš net sugebu atsigint nuo studentų ir nueit virtuvėn kavos ir pamąstyt kažką globaliau dėl daktarinės, ne tik apie savaitės-mėnesio planus, o kelių metų strategiją. Perskaityt straipsnį, kurį kankinu jau pusmetį. Pasiimt kelias knygas pavartymui. Pasvajot apie Weiszmano institutą.
Ir tuomet aš tyliai, negąsdindama studentės, sutvarkau jai tirpalo maišymą, nes žiopliukė įsidėjo durno dydžio magnetą ir nesugeba priversti jo suktis... Ir taip jie manęs bijo kartais, tiek to jau.

Turbūt persigėriau anos etiopiškos kavos su šokolado nata, truputį it tas rūžavas enerdžaizerio triūšis jaučiuos. Tai einu pakraustysiu dėžutes dar.

Daugiau.

Kadangi važiuojančiam stogui sugrąžint buvo parekomenduota "pipirinio steiko, raudono vyno, keptų bulvių su šviežiom daržovėm, kavos su desertu ir neiti į darbą kitą dieną", tai

labai ačiū R. už to įvykdymą.

Šiandien aš miegu ir laikau įjungtą kompą, kad siųstųsi ten viena tokia muzikytė. Savaitės senumo moralinės pagirios vis dar tęsiasi, weltschmerz ir liebeskummer visokie ten, bet gyvent įmanoma.

Ir klausausi vienos radijo kolekcijos. Vol.203. Kosmonautikos diena.

paukščių problemos.

Taip norisi miego, kad net į sniego mašiną įsirangyčiau ir užmigtau, jei ten nebūtų šalta.

Iš pat ryto dvi su puse valandos labai intensyviai pliurpiau su suomiu vadybininku. Todėl man persikalbėjimas, aš su niekuo nenoriu bendrautis ir net studentams kasdieninių juokų bei linksmų istorijų nepasakoju.

I guess I'm falling

Taip pat dar nuo šito šalčio viskas stingsta, lėtėja...

Tada aš dar pagalvoju, kas bus, jei kielė visgi nuspręs susisukt lizdą prie mūsų langų. Vasarą. Kai langai bus atviri. Kielės laboratorijoje? Man jau pakako praėjusiais metais apšiktų laiptų, kai ant jų kielė savo paukštukus skraidyt mokino ir maitindavo. Kiele kiele, eik iš čia, nu rimtai, medžių lyg nėr?


И мне этак сложно бояться той,
Что стоит за левым плечом.

Vėjo nėra

Vis dar siūbuoju iki pykinimo tame funikulieriuje, žiūriu į apdaužytus tamsius langus, palmes vidiniuose kiemuose ir gretimus funikulieriaus vežimaičius. Nu ir ką padarysi, inžinieriau už šimtą rublių.

"jūs ten kažką kažkaip susiimkit
bo man uodega jaučia, kad pasileidot"
O tai man daug tereikia? Apie ką tik nesimąsto per šitą pavasarinę pilnatį. Apie tėvus. Pareigas. Sapnų reljefus. Kūrybas. Savatiksliškumą, pilkas kates ir dainas.
Ir šalta. Šalta ir drėgna.

Dar noriu valgyt, bet tėra torto gabalėlis, kas yra visiškai nemaistas. Mėsos, ar ką. Net veikianti sniego mašina kol kas neteikia džiaugsmo...

O jei per pusvalandį sugrįšiu namo, gal netgi spėsiu pamiegot.

Если долго плакать

Если долго плакать возле мутных стекол
Высоко в небе появится сокол
Высоко над тучей
В это время важно не упустить случай.

Pasižiūriu aš į BG gėlėtais marškiniais ir pasidepresuoju truputį, tuomet pagalvoju, kad gal viskas gali būt ir šviesiau. Ir nusprendžiu pabandyt antrąjį variantą.

Po sunkaus ir ilgo penktadienio, pasiimu savo prosenelės žalvarinę raganišką grūstuvę ir piestą, ir sutrinu šiek tiek karamelinio cukraus, demeraros cukraus ir slaptų prieskonių iki pudros ir iškepu miniatiūrinius karamelinius morengus. Sutepu juos citrininiu kremu, gaiviu ir dilgčiojančiu ant liežuvio galo ir aplaistau juodu karčiu šokoladu. Močiutė nueis ir pavaišins kaimynus, o likusius suvalgysime rytoj.


Pasnaudžiu popiet, tvarkau namus, besiklausydama Gotan Project, prisigaminam visokių velykinių skanumynų... Susapnuoju vienątokį, ir paaiškinu ten sapne viską, ką aš apie jį manau.

Tuomet sumąstau, kad malonu tapti nuolatine kliente gėlių parduotuvėje, kai ankstyvą šeštadienio rytą man garbanota mergina su šypsena prirenka milžinišką pluoštą neišsiskleidusių pilnavidurių narcizų, ir aš parnešu šiek tiek pavasario į namus.
O rytoj, o rytoj eisim pasivaikščiot.

Namai kvepia karamele, baravykais, juodomis džiovintomis slyvomis, keptu kumpiu ir miegu.

Labanakt.

Sniego mašina

Gavau sniego mašiną. Berods 50 litrų per parą pajėgumo. Studentai jau vaikšto ratais ir seilėjasi, galvodami apie vaisinius šerbetus....

Tuomet eilinį kartą, egocentriškai, pyktelėjau - ar čia visi vadybininkai arkliai debilai, ar ką? Nu argi jie nenori tų kelių milijonų užsidirbt, kad nesugeba man parašyt komercinių pasiūlymų, m? Ta prasme man gi nesunku - kiti eilėje laukia, norėdami man ką nors pasiūlyt. Keliasdešimt aparatų, su partneriais paėmus kartu - keliolika milijonų, o jie man atsiunčia komercinį pasiūlymą mėgintuvėlių purtyklei?..

Tęsiant vadybininkų liniją - jei jau kviečiama į pasimatymą "sekmadienį ryte, senamiestyje, pasižiūrėt kaip miestas bunda ir suvalgyt pyrago su kava", tai, atsiprašant - jei nenorite/negalite, praneškite. O tai aš sekmadienio rytais turiu kitą puikią veiklą. Miegoti.

Užtat atrandu pletkinimo grožį korporacijoje, su sekretore prakikenom virš valandos. Neapykanta bendram priešui puikiai suvienija.

Dubliai

Prasiveriam langą, nusišypsome saulėkaitai, ir šokam pagal tango muziką.

Ir pakvips kepta antimi su čiobreliais, susitvarkysiu namus ir eisiu pasivaikščioti.

Pavasaris dublis nr. 2 ? Nu bandom.


O dar vakar ištiko geniali mokslinė idėja, iš esmės jau dabar važiuočiau į darbą ir daryčiau naujus eksperimentus... Bet aš tvardausi!

Internetiniai viražai

Ogi kažkas ėmė ir pasiūlė mano nuotrupas įvertinti blogračiui. Žiūrinėjuos Google Analytics, randu, kad iš Blogračio pas mane užklysta... Ir štai ką gavom:

Nuotrupos (2009-03-26 – 2009-04-01: 18 | -1 | 7 | 4)

Moters (dėstytojos) intymus kone-tvyturys: trumpi emocijų punktyrai, visos aštuonios temos turėjo etikėtę (tag) „c`est la vie“, tad buvau priverstas klasifikuoti juos kaip „kasdienybę“. Toks žanras. Buriuotojas grįš liepos mėnesį.

Kas nustebino, tai kad mano lietuvių kalbos įvertinimas -1... Čia už keiksmus ir italiku paliekamus nelietuviškus žodžius?..
Nors įvertinimas, turbūt, plius minus - į temą.
O Google Analytics sakosi, kad manęs ieško pagal: anoreksija, kosinusai ir sinusai, papai, erškėtrožių sirupas ir keptos krevetės.

Papai vis dar rocks my boat, bet netrinsiu aš tų įrašų, kad ir kaip gaila būtų nuvilti tuos vojaristus, čia užklystančius.
Anoreksija - kreipkitės į mitybos sutrikimų specialistą, o ne ieškokitės info internete, blyn.
Kosinusai ir sinusai sėdi vadovėlyje. Čia - nuotaikoms apibūdinti.
Erškėtrožių sirupas yra skanus. Daugiau nieko nepasakysiu.
Krevetėms ir jūros gėrybėms šita moteris (dėstytoja) yra alergiška.

Toliau laukiam buriuotojo iki liepos mėnesio, mąstom apie indų plovimą ir laukiam savaitgalio.

Sudaužiau

Sudaužiau krūvą stiklų, prikroviau tris pilnas dideles kriaukles laboratorinių indų ir beveik susitvarkiau popierius. Dabar įnirtingai mąstau, kaip palikt tuos indus iki pirmadienio, kad studentai suplautų, ibo labai labai nemėgstu plauti indų.

Ir kad aš dar kada nors, durnas daiktas, pas dantistą ant septynių ryto užsirašyčiau, stupid me!
Dar sakė, dėdė prarabas spirito atveš, kokius 20 litrų.

Aij nu, reik eiti miegoti.
Aš nors ir pavargus, bet vis dar moku šypsotis.