urvelizmas.

Gyvenimiškas nuovargis, judu iš įpročio ir kol negalvoju, viskas visai pusėtina.

O tada pagalvoju, atsirėmus į kito žmogaus svajonę. Atsakomybė man. Baisu be proto. O jei su močiute kas, aš užsigraušiu pati save, savo noru. Ir jei į senelių namus, tai pati save užėsiu irgi.
Net atostogos bus tokios, kaip kiti nori, o ne kaip aš.

Aš urvelyje ir urzgiu ant praeivių. Nejudinti.

pjūklas

Kai aš buvau gal 14 metų amžiaus, mane vienas senas prieškarinio cirko konferansjė bandė įkalbėti tapti cirkininke.
Močiutei sakė - na, Jurgita Maksimilijanovna, pagalvok - užsiimtų ekvilibristika, grotų mažyte bandonja ir muzikiniu pjūklu. Gal lengvoji akrobatika netgi. Ir beveik norėjau, tiesą pasakius - jei tik Lietuvoj būtų padorus didelis cirkas. Siūbuot ant skardinių ir lentelių bokštelio, mosikuot rankomis it nepaskrendančiam paukščiui ir sugroti kažką graudaus.
Tas beveik šimtametis Vasilij Fiodorovič žadėjo viską, kad tik tapčiau jo paskutiniu projektu - tu tik mesk mokyklą ir ateik treniruotis. Pasamdysiu tarnaitę, viskas jums bus gerai, o tu tikrai gali groti muzikiniu pjūklu.


Ir po keliolikos metų stoviu pievoje, pilnoje jonažolių, katpėdėlių ir kanadinių ramunėlių, klausausi gotanų ir erase una vez su graudžia pjūklo melodija. Žiūriu į temstantį dangų, į juodą katiną, ežiukus baltomis priekinėmis kojomis, bandančius apsimesti, kad manęs nėra.
Vėlyvi vasariniai vakarai po lietaus, smagu ir malonu.

Apeinu būsimus fabrikėlius, pas kaimynus bus raudonas fasadas, o mes žali, bet pieva dar nenupjauta, medžiai neiškirsti.

Pietaujame vidurnaktį, nes tik tada pasibaigia visi darbai.

O šiandien krykštauju dėl to, kad su tuo pagyvenusiu prancūzakalbiu lenku šlėkta judame ir mąstome vienu tempu. Padarome per 15 minučių darbą, kurį peckelis nukėlinėjo gal savaitę. Suprantame vienas kitą, į "reikėtų padaryti tai", abu atsakome "jau padariau".

Chimeriukas augt ėmė vienas. Kas irgi yra labai gerai. Jau beveik džiaugiamės.

Kirpėjas labai juokėsi, išgirdęs, kad ketinu auginti plaukus. Padarė, kaip pats sakė - valiūkiškas garbanas.

Taip. Ir artėjančių atostogų proga, savaime suprantama, darboholizmas bum bum bum.

oh dear god, please fuck off.

Aplimpame karščiu, padorumas ištirpsta, iškirptės, pakelti sijonai, ledukai ir ledai, jogurtas pietums...

Smulkmenos smulkmenėlės, veda iš proto, bėgioju, baruosi. Ir stabteliu vakare, nusišypsau, kaire akimi žiūrėdama į tamsoką kielės jauniklį.
Ryt dėdulė mokslinis vadovas atsikraustys, rašysim bendrus planus, bandysim susidėliot savas problemas. Aptariame siestos galimybę.

Paukščiai jūs visi pas mane, paukščiai - apuokai, varnos, šarkos bei žvirbliai. Pingvinai dar.

Normal

Mokslinį vadovą gaunam, seną mielą lenką, nors man kai kurie aiškina, kad pasigailėsime mes dar.
Bet bent jau kol kas aš su juo susišneku. Ir žinau, kiek daug košės galvoje pas jį yra. Charakteriai charakteriais, bet idėjų generatorius man visai patinka. Ir dar vyriška ranka šiame kurvyne, pardon, mergyne - visai į naudą.

ir tyliai, ne visai pašnibždom, sau dainuoju, sakydama - kaip gerai jaustis normaliai.
Turbūt taip ir yra. Tas rytinis akių kampučių jausmas.
y qué seguridad saber que me esperas
y qué tranquilidad el siempre felices
y qué facilidad, creer lo que dices
Y el tiempo pasará, el sol se apagará
Y todo lo que sentiste fue normal.

androidas ir gervės

Kaip baisu suprast, kad aš nesiilsėjau jau daug metų. Tiesiog va taip - atostogų gal ir turėjau, bet apie poilsį šnekos net nėr.

Miegoti ir prabust nuo klykiančios gervės. Kvepėti miegu, o ne nuovargiu.

Nieko neveikti beveik kiaurą dieną.

Sugaudau rytinius rūkus drėgnais voratinklių lopšiais pievoje, suskaičiuoju po stogo kampu gyvenančius šikšnosparnius, išbaidau visus buožgalvius. Rasa ant pirštų, rausvi debesys, dvigubi horizontai virš miškų.

Pavalgiau, išmiegojau, pailsėjau. Kaip keista. Ir gera.

my heart is beating like a jungle drum

Kojas skalauja Štrauso valsai, Šopeno etiudai ir Ximena Sarinana.

Besikaupiantis lietus apsunkina galvą.

Ryte pritrūksta to mažo žiupsnelio miego. Smilginio strazdo jaunikliai traška ir čeža, viena akimi stebėdami mane, bešluojančią smiltingą takelį.

Neramiai miegu, rytiniai šeštadieniniai skambučiai iš darbo, per šviesios naktys... Įsiveliu plaukuose, frotiniuose užklotuose, mieguose ir pirštuose.
Gal va, ryt... pailsėsiu. Vakarop.

pirštų galiukais

Pirštu galiukais, įtrint, įsikibt, nurinkti pūkelius nuo skruostų, pasėdėt ramiai ant suoliuko parke.

Atsakyt, kad viskas man gerai, taip taip, aš tik pabyrėjau, zyziu...
Taip, norėčiau būt linksma ir nebyrėti gabaliukais. Bet pailsėjus pailsėjus.

Ir tai praeis.
Savaitgalį kaiman, trečiadienį su mergaitėmis pažviegt, ir atsigausiu. Akys šypsosis ne tik tyloje.