Pirštu galiukais, įtrint, įsikibt, nurinkti pūkelius nuo skruostų, pasėdėt ramiai ant suoliuko parke.
Atsakyt, kad viskas man gerai, taip taip, aš tik pabyrėjau, zyziu...
Taip, norėčiau būt linksma ir nebyrėti gabaliukais. Bet pailsėjus pailsėjus.
Ir tai praeis.
Savaitgalį kaiman, trečiadienį su mergaitėmis pažviegt, ir atsigausiu. Akys šypsosis ne tik tyloje.
Rodomi pranešimai su žymėmis šefas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis šefas. Rodyti visus pranešimus
2010 m. liepos 1 d., ketvirtadienis
2010 m. kovo 6 d., šeštadienis
sniegas ir obuoliai
Norisi karamelizuotų obuolių pyragėlių sluoksniuotoje tešloje, ir normalaus savaitgalio, bet ne...
Aš galiu kartais pateisint savo šefo nerimą ir norą mane auklėt. Bet nevisada. Tris kartus telefonu neatsiliepiau, ketvirtą kartą - galų gale, pasiteisinau Kaziuku, išklausiau 40 minučių bendro pobūdžio moralų apie mūsų darbus.
Kažką dainuoju, bet nesusirenku, kokia gi čia melodija.
Ir baikit jūs su ta žiema, na, kur gi tas pavasaris. Net su purvasariu sutiksiu. Uff.
Fėjoms turbūt teks susirinkt, pavasarį prišaukt.
Aš galiu kartais pateisint savo šefo nerimą ir norą mane auklėt. Bet nevisada. Tris kartus telefonu neatsiliepiau, ketvirtą kartą - galų gale, pasiteisinau Kaziuku, išklausiau 40 minučių bendro pobūdžio moralų apie mūsų darbus.
Kažką dainuoju, bet nesusirenku, kokia gi čia melodija.
Ir baikit jūs su ta žiema, na, kur gi tas pavasaris. Net su purvasariu sutiksiu. Uff.
Fėjoms turbūt teks susirinkt, pavasarį prišaukt.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
