2009 m. gegužės 15 d., penktadienis

Zaulia irgi žmogus.

Ištaisiau klaidą, perdariau tą eksperimentą - viskas net švyti, kaip gerai.
Šiandien nebesiplėšysiu, pirmadienį startuojame su naujomis viltimis.

Klausimas - kodėl ryte randu prastai uždarytą virtuvės langą laboratorijos virtuvėje, jei esu įsitikinus, kad jo vakar neatidarinėjau?
Atsakymas - šefas turbūt gėrė kavą paslapčiom. Vakare.

Buvau korporacijoje. Nepaisant to, kad mane ten visuomet ištinka gynybinis, šiek tiek isteriškas, juokas, visi kiti, mane pamatę, irgi kiek nervingai juokiasi. Kaip tau sekasi, Zaulia? - Puikiai, tiesiog nuostabiai!!!

Dar pamačiau žmogų, kurio iki šiol buvau nemačius. Bet sapnavus prieš kelias dienas. Panašus. Ir netgi vardas panašus, kaip sapne.

Taip pat įsidėjau į kolekciją dar vieną šefo pravardę: Didysis dėdė. Tinka.

Ir sapnavau, kad važiuoju traukiniu per levandų laukus. O violetinės spalvos ir levandų tiesiog nekenčiu, nuo vaikystės laikų...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą