Pasiilgau normalaus rūko. Drėgmės.
Nes ši šiltai gelsva kaitra, dulkės ir baigiantys žydėt klevai... Na gal jau pasibaigs.
Paskutinė maistinė aistra - balzaminis actas. Vos ne šaukštais lapnoju.
Dvi dienas kapstausi, nesugebu surast, kur studentai klaidas padarė. Faktas, kad kažkas negerai. kaip mane užkniso... Viskas.
Šiandien vienai mergaitei pasakiau, kad gerai, kad tokioms kaip mes nieks į rankas masinio naikinimo ginklų neduoda. Nors ta prasme, biologinio tai galime suruošt. Aij nu.
Ir dar indus reik susiplaut, nu nors nusišauk.
Bet tada į medetkų vonią.
2009 m. gegužės 6 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
nereikia rūko. dar nereikia. sezonas tik prasidėjo, o rūkai -- rudens, ir sezono pabaigos, pranašai.
AtsakytiPanaikintibiologinis ginklas?... kartais tikrai norisi paspausti "raudoną mygtuką", bet tokiems kaip aš jis nepasiekiamas...
O man fotografuot rūką virš žydinčių ievų, upės vingyje norisi. Pakeliui į darbą, sustočiau, su fisheye kamera pafotkinčiau, visa šlapiom basutėm...
AtsakytiPanaikintiVirš Neries gal nebaisu rūkai, vis ne jūra?..
O dėl biologinio ginklo - aš kartais džiaugiuos, kad esu atsakinga. Ir nepardavinėju hormonų kultūristams į Rusiją, neauginu patogeniškų bakterijų dešimtimis litrų ir šiaip.
na tebūnie rūkas virš Neries :)
AtsakytiPanaikintijūroje jis... em... nemalonus ir nepageidaujamas (taip, ir pavojingas).
Na va, ir susitarta.
AtsakytiPanaikintiO kad jūroj pavojingas, tai suprantu;)
Tiesiog. Gaivos jau reikėjo. Vėsumos.