Vis dar norisi sudaužyti keletą indų. Šiandien godžiai žiūrėjau į tą Rimi-lipdukų-lėkštę ant palangės. Bet pagalvojau, kad jei sudaužysiu prie įėjimo, teks pačiai ir susišluot.
Šiandien dirbu normaliu ritmu. Vienas eksperimentas vienu metu. Iš netikėtumo tenka pamirksėt, suskubti ką nors daryt ir save sustabdyti.
Mašinos užrašas "nepykit, aš mokslininkė" jau teikia man šlovės spindulius. Šiandien baldų vadybininkas užsikikeno. Pusė korporacijos irgi žino. Kaimynai darbiniai keli perklausė, ar ne aš ten toj mašinoj... it must be me.
Dar nusprendžiau paauklėt truputį projekto bendraautorius. Nu... aš suprantu, kad esu žavi ir miela. Bet tai nereiškia, kad aš parašysiu jūsų daktarinės disertacijos gabalą, paišysiu jums paveikslėlius ir rūpinsiuos, kad kiti partneriai sužinotų tikslią baltymo seką. Na neturiu aš nei jėgų, nei noro visam tam. Šviestųsi man straipsnis iš to, gal ir pagalvočiau. Gal. Tai persiunčiau krūvą failų, lai kapstosi patys.
Dar gavau nuo vieno dėdės per pirštus. Literally. Užsimiršau, kad ranka be pirštinės, kišau ten kur negalima. Bet reakcija greita :O išsigandau. Nu negi tikėsies, kad svarbus direktorius per pirštus duos?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą