Lemputė

В сердце немного света,
Лампочка в тридцать ватт.

Rašau rašau rašau aš tą referatą. Paguoda, kad įdomi tema. Aišku, nereikėjo tempti iki paskutiniosios. Tam buvo objektyvios priežastys.

Iš tariamai tvarkingos šukuosenos su lygia kirpčių linija gavosi stovintys piestu plaukai. Aš nesiskundžiu.
Jei gyvenčiau viena, ir man negrėstų apšaukimas beprote, eičiau dabar sodinti gėlių. Nusipirkau kvapniojo pelėžirnio sėklų.

Beveik vienuolikta vakaro, per dieną miegojau net du kartus, kaip greit mane nuovargis išverčia, ir viskas, jau tingiu rašyt apie badaujančias ląsteles. Gal visgi atsikelsiu ryt labai anksti, ir parašysiu sklandų tekstą.
Dienų dienom valgau menkių kepenėles, eilinė maistinė aistra, bet gal neužsitęs labai ilgai.


O dangus toks keistas.
Ir kartais atrodo, kad močiutė žymi savo gyvenimą tik giminių, draugų, aplinkinių mirčių metinėmis. Turbūt baisu taip gyvent, kai visi miršta. Kai bandai sau pasakyt - 86-erių metų, gi galėjo dar gyvent...