geltonas varpelis

Ir štai sapnavau aš, kad širdis nebevirpa.

Užsimiršus sumerkiu ranką be pirštinės į baltymų dažus. Didžiuojuos dabar melsvais nagais ir tamsiai mėlynom odelėm. Nenuplaunamais. "Kaip kilminga keltų princesė".
Katedroj užsirezervuoju visus keturis vaikus ant savo vardo, suskaičiuoja man visas pedagogines valandas, net 257 per semestrą...
Per paskaitą eilinį kartą suvokiu, kad studentų kvailumas yra neišmatuojamas dydis, ir jo jokiu būdu nereikia nuvertinti.

Ir man pažada, kad gegužę pasiims į Maskvą kartu, ir tuomet aš supanikuoju - o kaip studentai, gi tie keturi kaip tik tuo metu pabaiginės savo bakalaurinius?.. Ir stoviu kaip tos trys seserys savo gilioj provincijoj - "B Москву, в Москву, в Москву". Nebežinau. Dar į Grenoblį kviečia ("o pro laboratorijos langus kalnai matosi!")...

Užsirezervavau viešbučius Helsinky, Jyvaskyloj, skrydžio bilietai yra, ir netgi parašiau šleikščiai saldų laišką, siūlantį apmokėti man bent jau dalį konferencijos išlaidų. Galit pradėt galvot, kokių mažų lauktuvių norite iš tos Sooomijos.

Dabar staiga pagalvojau, kad turbūt jau pasveikau. Temperatūra lovon neišverčia, o visa kita - pakenčiama. Nu, skauda, neprakalbu... Autoritetas kol kas nenukentėjo nuo to.

Viskas visai neblogai. Gal net atsiras įkvėpimas dviem straipsniams. Iš doktorantūros temos netgi gal.

I was gazing in your eyes seeing butterflies melting on the wall

Apsveikau, turbūt.

Ir ištiko nenumaldomas noras grįžt į Prancūziją.
Citrinmedžių kvapo ore. Pyragaičių po sunkaus darbadienio savaitės pabaigoj, iš Brioche D'oree, metro bėgių garso.
Nerimastis, nerimastis, norisi bėgt žvyruotais parkų takeliais, sėstis į šaltą metalinę žalią kėdę, gerti atsineštą kavytę, nes nemeilybiniai žodžiai net ima žeisti, ten, Prancūzijoj.

Norisi nusipirkt tuos indelius briaunuotus, ir kept creme brulee.

Spindinti tuštuma

Padūmavęs mėnulis spindinčioje tuštumoje, lengvas lietus už aklinai užtraukto lango.
Vis dar sergu, vis dar sapnuoju keistus sapnus.

Atsiprašau.

Morzė

Su temperatūra ir sloga išnyru į pasaulį Morzės abėcėlės ritmu. Taškas realybėje, trūkinėjanti linija sapnuose.
Ko tik neprisisapnuoji, neprisimeni, paslika gulėdama lovoje.

Pykstu dėl kiekvieno skambučio, sms'o, ištraukiančio mane iš miglos.


Paukšt. Buuum.

nothing personal

Išmetu kolegą prie namų kažkokiam man nepažįstamam miesto krašte ir lėtokai važiuoju pustuščiu vakarėjančiu Vilniumi. Prerafaelitiniai debesys, atsispindintys Konstitucijos prospekto dangoraižių stikluose, barokiniai Brodskio debesys virš Neries ir rainos karakulinės debesų draiskanos aplink mano namus.

Sloga žudo visiškai ir nepakenčiamai, galva tvinksi nuo šokinėjančios temperatūros, rytoj dieną praleidžiu lovoje su krūva prisikaupusių filmų.

Galvoje, tiesą pasakius, dar ir šiaip minčių gerokai per daug. Jei tik galėčiau tai iššluot.

Norėčiau ilgų plaukų, šukuočiau juos po šimtą kartų kiekviena kryptim...

net nežinau

Tinguma, mhm. Tingiu ryt paskaitą dėstyt, nors ir žinau, kad atsisėdus prieš juos apims įkvėpimas ir vėl nuplepėsiu dvi su puse valandos.
Tingiu su šliužu bartis, ir mėtomės mes su juo demagoginiais kalbos sviediniais telefonu, be tikslo, net pykt nesinori.
Tingiu primint Romučiui, kad grąžintų Harris proteomikos knygą (ėė, grąžink, vistiek kartkartėm čia skaitai, tingiu aš tamstai laišką rašyt).
Tingiu ryt korporatyvan važiuot, derintis dėl to skysto azoto.
Tingiu tikėtis ir modeliuot į priekį.
Gerai, kad netingiu pavalgyt :/

M.A. problema išsisprendė vulgariai paprastai, gal duos die, ir nesapnuosiu jo daugiau nei apie jį.

Pakalbėjau su Blusynės berniukais, rodos, darysiu gimtadienį tenais, tik reik apsispręst, ar sekmadienį, ar pirmadienį. Jei tamstoms yra baisiai didelis išankstinis skirtumas, galite pareikšti savo nuomonę. Nors negreit dar. O tai darysiu pirmadienį.

Turbūt reik eit miegot.
Всё пройдет, как с белых яблонь дым...

Plejadės

Vakare norisi žiupsniu suimt Plejades, užsibarstyt sau ant vokų ir ramiai miegot.

Vietoj to - nepavyksta, ir visą naktį neramiai sapnuoju "Vilniaus Vandenų" personalo skyrių, policininką ir pokalbius apie M.A. Apie Kobės paveikslų rėminimo kontorą Trakų rajone.

Apkabinkit šiandien mane, man neramu.

Visgi

Turbūt aš tai padarysiu, kad ir kaip neramu būtų.
Kitaip gailėsiuos visą likusį gyvenimą.

Nuoskaudos vandenynas, vienok.

griaudės ir lis

ten kur aš gimiau, pagrindinė spalva buvo pilka

Įelektrintame ore kvepia šviežiai nupjauta šlapia žolė. Tuoj lis, griaudės ir žaibuos.

Sriuba ideali, su lengva putele, citrinos aromatu ir Anždejaus šypsena. Ir puikia D. kompanija. Sanity came back, dabar galima eit miegot. Jei tik būtų galima rytoj nesikelt...

Malta-Brighton

Pageidauju atvirukų iš abiejų taškų, danke.

Į veidą tėškė miego banga, nebegaliu su ja kovot, einu lovon.

dvi valandos su 5 minučių pertrauka, paskaita apie molekulinę biotechnologiją ir rekombinantinę DNR, balsas sėda, akių kontakto neprarandu. Reikiamais momentais studentai pakikena, klausimus jau irgi pradeda patys uždavinėt.

pagirios bilekaip

Kažkokios tos pagirios, žodžiu:

Paskaitai rytojaus nepasiruošiau ir tingiu ruoštis. O reikia. Nors galiu iš įkvėpimo tas dvi paskaitas ir mintinai be jokių skaidrių atidėstyt. Bet studentai nuklaiks, įtariu.
Tuo pačiu dar ir išgąsdinau tuos pirmuosius du studentus, kurie ryt daro pas mane pranešimus. Atsiuntė man juodraštinius variantus. Pasakiau kad, *&*^%&, vertimo iš knygos man nereikia - tegul pajudina smegenus ir pasieško papildomos medžiagos.
PCRą sumiksavau tik visus studentus išvarius namo, nu nes matkaboskakurwa, nesikeikiant, apie jų mąstymo sugebėjimus ir darbo spartą.
Ir atvežė diuarą. Kur jį dėt mano sandėliuke, nu ir nx.

rodos, keikiuos.

Jei saulė kairėje, važiuojame į vakarus

Keistai, freaky, ir turbūt eventually su laiminga pabaiga.

skauda gerklę ir neparuošiau antradienio paskaitos. Shit.

prakaitas

Tiesiogine ta žodžio prasme šlapia. Tik prisėdu miksuot scoutingus, tai kas, kad ranka atmušta, ir kad galiu juos per dvidešimt minučių supilstyt - prie +32C išpila prakaitas. Kad ir kokia plona suknelė - pirštinės, chalatas ir bet koks svečias, bandantis pasityčiot dėl "karštos atmosferos laboratorijoje su pusnuogėm mergom" gali gaut į galvą.
Su kolege mergaite žvengiam - kad ir viduržiemį, jei saulė švies, bus tas pats. Jaučiamės kaip akvariume po halogenine lempa.

ir noriu rankų keturių, kaip anuomet:

"nepykit, aš mokslininkė..."

Kamštyje, profesorius Virgilijus Noreika, stovintis už manęs, šypsosi, ir pirštu rodo į mano "nepykit, aš mokslininkė...". Gerai, kad nematė manęs už vairo, o tai močiutei būtų paskambinęs išsižvengt.
O prieš savaitę kažkoks jaunuolis fotkino užrašą. Jei jūs gerbiamieji jau matėte kur nors internete plaukiojant mano Opel karvės foto, pasigirkit, pasidžiaugsiu.

Ryt išlydim Ievutę Grenoblin.
O gimtadienio proga sau dovanoju pranešimą "Double Stranded DNA Bacteriophage as Nano-machines", ir važiuosiu Jyvaskylon traukiniu.

Šefas rėkauja ant šliužo, tas bando rodyt į mane pirštu, bet nepavyksta, ir šefas sako - gerai, Saulute, eik eik.

tai va taip ir gyvenam.

..

viena gervė, dvi gervės... tik dėl tavęs ir Agnės, Schatz.
aij, gal miegot einu.

vėl klonuoju chimeriukus, darbai tik dūzgia, mergytei irgi neblogai sekasi, entuziazmas liejasi per kraštus...
Vėl smaguma paišyt į moleskinę klonavimo schemas, spausdinti studentams paveiksliukus.

Ah, ir dar - studentai sakė, kad įvadinė paskaita labai patiko. Jei tik aš neužsilenksiu visam šitam reikale.

2 valandos

tik dvi valandos.

priminkite?

Priminkite, gerbiamieji, prie ko aš čia, tarp tų girnų?
Paskaita, rodos, neblogai praėjo.

Tuomet pasimaudau isterijos jūroje, ir turbūt visai patenkinamai išsisuku, palikus vos kelis tūkstančius savo nervų ląstelių gėdingai dvėst kažkur smegenų pakraščiuose.

Korporacija... et. Ten neišsemiama bala. Kaip dėdė Mikė Pūkuotukas Rževskis kartkartėm mane guodžia, liko tik trys metai. Jam turbūt apie šešerius metus dar tempt. Nevažiuosiu artimiausią savaitę nė per metrą arčiau to korporatyvo. Negaliu. Net genialusis maršrutas negelbės. Man po to visokiausios moralinės pagirios ir neteisingos mintys. Užsidarau aš savo 104-ojoje labėje, klonuoju su trim PCRo aparatais ir nieko nežinau nieko negirdžiu.

Ir savaime suprantama, vis dar nėra kuo apsirengti. Grynas siaubas.

Où sont mes nuits blanches?

Išvirkščioji lapų pusė

Nuo vakar skauda kaklą ir tebeskamba Avies dainos.
Bandau susirankiot smegenų trupinėlius ir pasiruošt įvadinei paskaitai. Kas ten turėtų pgl. temą būt... biotechnologijos samprata, biotechnologija kaip mokslas ir gamybinė sritis. The dark side of biotechnology, muahaha (ši dalis man labiausiai patinka).

Bent jau mano krašte už lango medžiai konvulsiškai svyruoja nuo vėjo.
Reikia dirbt. Ir obuolių pyrago vakare, prašyčiau. Su vaniliniais ledais ir pletkas, ačiū.

Ir noriu Maskvon.
Ir sapnavau, kad mano kirpėjas nusikirpo savo garbanas, ir aš klykiu iš nevilties - o, ne!

"O mūsų virėjas - mechanikas"

Taip ir nesuprantu iki galo, ar čia doros karmos taškai, ar šiaip keista diena - bet niekas nepašiukšlino. Lyg ir bandė gautis keli nemalonumai, bet aš kitoje lygiagretėje.

Ir vakarop, aš šlepsiu nuo Basanavičiaus kalno žemyn, trinant batams ir ausinėse skambant "o mes matėme naktį, mes vaikščiojom visą naktį iki ryto", ir nebegalvoju apie nieką. Blusynėje visi savi - padavėjai, virėjas, indų plovėja. Ir gaunu bedieviško kvapnumo kavą, rasojančią vyno taurę ir alsuojantį riešutų kvapu štrudelį. Kaip visuomet, plikausi liežuvį karštu varškės įdaru, gydausi vaniliniais ledais ir juokiuos pilna burna, kaip nemandagu.
Iš virėjo, bandančio sutvarkyt dviratį,
iš šįvakar nedirbančio barmeno, persirengiančio trečią kartą per penkias minutes ("kad neatrodyčiau kaip vaikėzas"),
iš indų plovėjos, liepiančios vietiniams patiems išsiplaut puodukus,
iš padavėjo, kuriam puodeliai amžinai išsipila, vos pamačius mane. Ir jis džiaugsmingai mane bando kaltint puodelių kritimo karma.
Klausausi karamelizuoto Engelbert Humperdinck balso su "Les Bicyclettes De Belsize", gailaus Billie Holiday svajojimo.

Lyg namuose. Jaukiai ir šiltai. Lyg sekmadienio popietė.

Ir nusipirkau dar ir moleskinę, didesnę, dryžuotą. Nesusilaikiau.

tvinkčiojimas smilkiniuose

Kai per pietus išlekiu rainais nuo šėšėlių paupio keliukais, suprantu, kad visgi jau ruduo.
Smulkūs lapai pakelėse, akvarelinis gelsvumas ant medžių ir pradeda dvelkti deginamos žolės ir lapų dūmais, kurie nematomomis tatuiruočių gysloms įsisiurbia į mano smilkinius. Atsiliepia įkyriu skausmu kairiajame ir šiluma dešiniajame.
Draugų aiduose - darganų ilgesys, vėsumos ir ruduo. Rūkai rytais.

You are my favourite ghost.

stormy tumultuous rain inside

Klausausi Interstellos 5555 ir rodos, kad viduje lyja. Nuo sienų nenoriai varva lašais nerimastis. Lyg vakarykštė madeira su keliais procentais glicerolio, per stiklą, nekantriais takeliais, nuvarvu gilyn į dugną.

turbūt reik vyniotis į lovą, nebus jokios čia naudos iš manęs.


Ring the bells that still can ring.
Forget your perfect offering.
There is a crack in everything.
That's how the light gets in.
-Leonard Cohen

po šaltu

po šaltu vandeniu galvą, kad dingtų tas mano kanibalizmas.
Argh.
bandom dirbt toliau

Trakšt.

Trumpais trakštelėjimais galva išsijungia karts nuo karto. +31C, saulėkaita, aparatūros dūzgimas.

Nuo darbo su kompu įskausta riešą, neįprasta man ilgai su pele dirbt. Planams pabaigos nematyt, teks turbūt ir per naktį padirbėt. Ryt susirinkimas hou hou hou, įdomu kokią padvėsusią žiurkę man šliužas keršydamas pakiš.

Aš šypsausi, matydama vario plaukus, lengvai virpu su Jūsų balsu...