geltonas varpelis

Ir štai sapnavau aš, kad širdis nebevirpa.

Užsimiršus sumerkiu ranką be pirštinės į baltymų dažus. Didžiuojuos dabar melsvais nagais ir tamsiai mėlynom odelėm. Nenuplaunamais. "Kaip kilminga keltų princesė".
Katedroj užsirezervuoju visus keturis vaikus ant savo vardo, suskaičiuoja man visas pedagogines valandas, net 257 per semestrą...
Per paskaitą eilinį kartą suvokiu, kad studentų kvailumas yra neišmatuojamas dydis, ir jo jokiu būdu nereikia nuvertinti.

Ir man pažada, kad gegužę pasiims į Maskvą kartu, ir tuomet aš supanikuoju - o kaip studentai, gi tie keturi kaip tik tuo metu pabaiginės savo bakalaurinius?.. Ir stoviu kaip tos trys seserys savo gilioj provincijoj - "B Москву, в Москву, в Москву". Nebežinau. Dar į Grenoblį kviečia ("o pro laboratorijos langus kalnai matosi!")...

Užsirezervavau viešbučius Helsinky, Jyvaskyloj, skrydžio bilietai yra, ir netgi parašiau šleikščiai saldų laišką, siūlantį apmokėti man bent jau dalį konferencijos išlaidų. Galit pradėt galvot, kokių mažų lauktuvių norite iš tos Sooomijos.

Dabar staiga pagalvojau, kad turbūt jau pasveikau. Temperatūra lovon neišverčia, o visa kita - pakenčiama. Nu, skauda, neprakalbu... Autoritetas kol kas nenukentėjo nuo to.

Viskas visai neblogai. Gal net atsiras įkvėpimas dviem straipsniams. Iš doktorantūros temos netgi gal.