Argentinietiški traukiniai dunksi galvoje, prifotografuotas rūkas spurda neišryškintoje juostelėje ir mane pagavo įkvėpimas sutvarkyti dalį spintos.
Aplijus akiniams, pasaulis išsiskaido į facetinius vaizdus. Oranžiniai vėlyvi grybai ant nuvirtusių medžių, voratinklių lopšiai lašams, šimtai rudos ir pilkos atspalvių. Pageltusi žolė ir antys, nesibaidančios tik manęs. Kaip gera išsimiegot, pabust nuo šypsenos, išeit pasivaikščiot ir išgerti idealios kavos.
Mano rūkai, neišsisklaidantys ir lipnūs, prišaukinėjantys žiemą ir šviesias dienas, skaidrų šaltį ir kalėdinius pyragus.
Miestą ir vaizdus sulankstyti į Rubiko kubą, namus iškvėpinti pyragais ir meile.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą