sako, ryt žiema

Sako, ryt žiema.
Užsnigs pilnaties purslus. Maumus astralinius ir visa kitą.

Vėl iš naujo atrandu pasitikėjimą savimi, savo draugais, savo žmonėmis.

Pasisodinu apsiašarojusią mergaitę šalia, ir, kol baksnoju bakterijas ant lėkštelių, užkalbu dantis, pasakoju, kad ir man yra buvę sunku laboratorijoje. Nudžiūsta, pasijuokia, parvežu namo.
Yra gi gerų ir šviesių žmonių pas mane labėje. Kaip gera.

Tesinori gultis į lovą, skaityti knygą, mąstyt apie rytojaus paskutinę paskaitą...