Apsigaubiame šimtais pilkšvos ir žalsvos atspalvių lapais, ruda ir balta pakraščiuose. Dangus tavo plaukų spalvos, o vėjas kvepia ledu.
Rašau prancūziškus laiškus, susitvarkau savo popieryną, susidėlioju daug ką galvoje, darbų nesumažėja, bet kvėpuoju lygiau.
Bet šią savaitę vos neuždūstu, spazmuoju, panikuoju, bandau pati sau išaiškinti. "Pametu" piniginę, iš rankų krenta daiktai ir vieną vakarą nusirengti nebelabai sugebu. Šiandien dar likučiai bėgte, dar paskaitos modulio tvarkymas, eksperimentas, dvi studentės, bankas, mokslinė metinė ataskaita, kontrakto sudarymas, stalviršių planavimas gamykloje. Bet tai jau tuoj bus galima grįžt namo, po kelių valandų jau tuoj.
Chimera nauja yra, bet baltymistai sako - ne ne ne, nespėjam, o gal dar nereik?
(ir nepaisant visko, jokią kitą savaitę nesu tiek gavus švelnių baksnojimų, guodimų ir juokavimų. Tam tikra tema. Ir net jei aš leidžiu sau bent minutę pagalvot, kad esu siaubūnas, mane apsupa ir apkabina. Gera turėti juos, susispaudusius kaip vienas kumštis.)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą