polit-korektiškumas

Tataigi.
(prisimenu tą močiutės posakį - "jie į tave akmeniu, o tu -duona", kai liepdavo pamiršt nuoskaudas, gyvenimo gabalėlių atėmimą ir vistiek rašyt atvirukus, sveikinti juos, nepaisant visko, rašyti laiškus ir apsimest, kad neskaitei įžeidinėjimų. Praėjo beveik dešimt metų, turbūt. Ir ne, su jais šįkart niekuo nesusiję, tiesiog asociacija. )
Po to vėlyvą vakarą netikėtas gerumas ašaromis išsiveržia ir nesugebu paaiškint. Apie rūpestį, dovanas ir mamas.

Raudonus blizgančius karoliukus veriu.
Ir knisuosi gilyn į straipsnius, į eksperimentų artefaktus, antikūnus ir užsakymus, Gotanų 3.0, klonavimą, svetimos daktarinės santrauką, apmokėjimus kitiems žmonėms už mano atliekamą darbą, žarnelių diametrus ir aminorūgščių vienraidžius kodus, in vitro renatūraciją ir šešis naujus patentus.
Kažkur po ta krūva ir aš esu.