Pirštu

Pirštu rakinėju skausmingas vietas.
Dainuoju liūdnas dainas.
Vos susitvardau, kad nepratrūkčiau pykčiu.
ir visad paskutinėje vietoje.

O ko man pačiai norisi? Kept duoną, bet negaliu, išvažiuoju. Tris naktis duonos kepimą tesapnuoju.
Šilumos, urvelio, susikuist, valgyt kažką kito, klausyt ko nors kito, būt kažkur truputėlį kitur. Išmest krūvą šlamštų.

Ir kaip visad, kankina noras atsistot, apsisukt ir išeit niekam nieko nesakant.


Atostogauju, vadinasi.
Važiuoju vakare patikrint vandens sistemos, peržiūriu darbo žurnalus, blotus, forezes, išsijungusius dėl perkūnijos prietaisus. Tikrinu, skaičiuoju dienas, mąstau.

O ką aš gausiu dovanų? Nieko.

Tostoga

Norėčiau pasakyt, kad va, prasidėjo atostogos, iš karto laimė ir atsipūtimas. Viskas bangomis, truputį šlapia aplink akis, skauda kojas ir vis dar trūkinėja miegas.

Bet trupinėliai kiek didesni, atsipalaidavimo daugiau, ir mažais džiaugsmais visus kampus beveik jau gaunasi apkamšyt.

Čiobrelių sauja, melisa arbatai, šaldytos braškės ir šiluma pavėsinėje, lietui lyjant. Viskas staiga sukrenta į vietą, nulyja, aprimsta, padai kaista nuo šlapios žolės.

Šiltas miegas palapinėje, dingus laikui ir nuovokai, tingios popietės ir Velnio Akmens marškinėliai.

kai apkabinsi mane

Žliaugte žliaugia nuovargis, sunku išeit iš ultragarsinio darbinio režimo po "padaryk tai ir tai per valandą", bet kuo džiaugiuos, tai - visi padėkoja. Mandagumas man nugarytę glosto, aha.

Yoshida broliai groja man melodijas dokumentų tvarkymui, kolegos pasakoja šiaip paikas istorijas apie viską, laužom metalines detales, kalbamės apie stojimo į universitetą džiaugsmus. Kaip nebedarytumėm to, ką jau padarėm.

O vakare, vakare, mane lepins. Nosis dangun iškelta ir visa pasipūtus.
(Tik jau taip sunku dirbt)

kvapai ir dūmai

Namai truputį kvepia čiobreliu ir raudonėliu, pipirnės ir garstyčių sėklomis, džiūstančiais ajerais.

Darbe truputį stumdosi, bet jau tiesiog markstausi ir bandau neleist mane išmušt iš vėžių.

Lietaus atostogos, kantrybės trupiniai, Užupio kepyklos pyragėliai. Ir ne visai beveikianti galva...

taip man ir reikia

Šiaip tai jau skausmingai skaičiuojami likučiai iki atostogų. Ir kuo toliau, tuo labiau norisi urgzti, lįst į urvelį.


Čazvos kava. Spanguolių uogienė varškės pyrage.

iki atostogų liko šeši darbadieniai.

talk to me

Klausausi karštligiško ir greito shamisen ritmo, kartu su violončelėmis, sukasi ratu, skubina mane rašyt ataskaitas, siurbtelt medaus kavos, ir žada, kad šitame sukūryje viskas bus gerai.

Su J. kalbamės naktį tol, kol man nuslūgsta temperatūra, o J. pradeda knapsėti. Apie senus laikus, kaip atrodė viskas iš skirtingų pusių, kas buvo juokingo ir skausmingo. Apie alfa-alfa, apie konsensusą ir dar kažką juokingo.
Taip tau ir reikia.


Challa, foccacia, duona su ajerais, koldūnai, kepta lašiša ir šparaginės pupelės žolėse.
Kažkaip noriu atostogų savaip.

loner

Laimingas esi, kai gali pasirinkt ir pabūti vienas.

Reik pasivaikščiojimo pačiai sau, su savo mintimis. Vyno.

Vienai ankstyvą šeštadienį turgun, mėlynių, jei yra, ruginių miltų. Vienai užsidaryt ausinių muzikoje.
Ir šiaip, pamąstyt.

Ai ir bendrai, reik mest visus šalutinius darbus ir imt rašyt disertaciją. Ką jau čia.