Žliaugte žliaugia nuovargis, sunku išeit iš ultragarsinio darbinio režimo po "padaryk tai ir tai per valandą", bet kuo džiaugiuos, tai - visi padėkoja. Mandagumas man nugarytę glosto, aha.
Yoshida broliai groja man melodijas dokumentų tvarkymui, kolegos pasakoja šiaip paikas istorijas apie viską, laužom metalines detales, kalbamės apie stojimo į universitetą džiaugsmus. Kaip nebedarytumėm to, ką jau padarėm.
O vakare, vakare, mane lepins. Nosis dangun iškelta ir visa pasipūtus.
(Tik jau taip sunku dirbt)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Darbas, o, darbas.
AtsakytiPanaikintipaskutinėm dienom prieš atostogas, kai baiginėjasi projektai, visada būna ribiniai momentai.
AtsakytiPanaikintiDarbo kiek per daug jau.