ir subert į vokus, užklijuot ir paslėpt. Prikaišiot pilnus kampelius, kad kaskart atrasčiau netikėtai.
Taip taip, kita savaitė bus baisi. Atestacija, katedrinis posėdis, šefo reikalų tvarkymas per tą patį posėdį. Jis išeis, o aš liksiu kaišiot jo popierius visokiems piktų dėdulių parašams... Et, baigt greičiau tą doktorantūrą, nors imk ir rašyk po trijų metų diserį.
Ir chimeriukai neidealūs, ir vis koks aparatas apgenda. Bet kitam kampe kas nors pavyksta, ir šokinėjam žviegiam su Ingriduže, atspėjusios konsolės slaptažodį. Ir pusryčius visos keturios tvarkingai valgom, kikendamos, apkalbėdamos ir besišaipydamos.
Filmo pažiūrėjimas tik giliau įgręžė tą seną prancūzišką šansoną, quand je reve, je reve de lui, ir suku melodiją gomuryje, galvoje, sapnuose.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą