Kad kojų pirštai beveik ir nesušyla?
Kad vakare šefas paskambina, aš sugebu atvažiuot nuo Žirmūnų iki Baltupių viešu transportu bekalbėdama su juo, bandydama kažką atsakyt į "bet aš nematau, kad jūs dirbat!!!", ir vos neapsižliumbiu sėdėdama ant vaikiškos kėdutės pas Justukus?
Kad klonuojasi viskas visai pusė velnio, tik kad atsimušė tos mano džiaugsmo blakstienos kažkur?
Kad nepietavau? Ir esmi baisiai pikta?
Bet užtat tas kitas variantas, kurio nespėjau daryt perklonavime, bent jau kol kas, rodos nelabai komplikuotas?..
Jo. Ežiukai nyksta.
Nieko naujo po šita saule.
2010 m. sausio 12 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
buuuu.... pavalgyk, isimiegok, susisuk i kamuoliuka gleby ir rytojus sviesesnis bus :*
AtsakytiPanaikintipavalgysiu, išsimiegosiu, glėbys kitur, rytojus nebus šviesesnis, nes reik dabar skambint šefui, o aš to nedarau.
AtsakytiPanaikinti