atostogos

Taip taip, piktumai praėjo, nuovargiai - ne.

Bet pusdienis lovoje tinginiaujant padėjo. Dar vat, pamiegoooot.

Suomijon tuoj jau. Pribūriau vakar iš piktumo rūkų, sklaidytis nenori.

ačiū visiems už gimtadienį.

kažkaip

Taigis, ačiū už sveikinimus.

Bet šiandien man sugedo centrifuga, vandens sistema (vėl!), studentai sugadino porą eksperimentų ir močiutę ištiko mirties baimės priepuolis.

Taip sakant, man kažkaip jau nebe gimtadienis.

Aš pavargau, aš nieko nespėju ir priešgimtadieninė depresija gimtadienio proga dar nepraėjo.
Ryt Suomijon.

fėja ir deimantiniai dantys

Fėja deimantiniais dantimis ar jau su tais pačiais dantimis saujoje - viskas priklauso nuo požiūrio. Reik tikėtis, kad burnoje, su pitbuliniu sąkandžiu. Laikymuisi už plintusų, taip sakant.

Užtat gavau įdomų komplimentą - kad pas mane labėje merginos yra kaip olialia mergaitės plius - tai yra ir gražios, ir protingos. Tas plius - už protingumą. Tikiuosi, įskaitant ir mane. Kaip iš logistikos vyrų, manau, kad nerealus komplimentas. Užtat R. kometaras ta tema apie mane ("nestandartinis grožis ir nestandartinis protas, summa summarum, freaky ") yra medus sielai, aš baisiai užsipatenkinau nuo tokių žodžių;).

Reik kokį filmą lovoj pažiūrėt.

Aij, ir chimera, už kurią pinigą moka, gavosi. Yay! Ne, dar nesidžiaugiu. Per daug užsipisus.

Ryt labėje fotkinamės. Aš ir mano studentai. Cathy pafotkys. Didysis planas buvo įrėmint lygiai taip pat, kaip atvežtos reprezentatyvinės foto su šefu, jo apdovanojimais ir prezidentais. Ir pakabint toj pačioj eilėj. Vienok, dėdė prarabas Mikė Pūkuotukas Rževskis primygtinai nerekomendavo to daryt. Sakė, šefas supyks. Gal tuomet virtuvėj?..

rututiur.

Ale pavargau ne tas žodis.
Paskaita. Korporacija. Darbas. Viso - arti dvylikos valandų. Ne, man nekilo mintis nebeiti į labę 16 val. popiet. Et.

Mačiau krentančią žvaigždę, kas man, žabalam daiktui, yra milžiniškas pasiekimas.

Ryt kirptis.

Buriuotoja dėl Biskajos offline iki pat savaitės pabaigos. Ir ant pirmadienio negrįš...

(jei įlįsiu į vonią, o ne į dušą, užmigsiu-paskęsiu.)

Ir Schatz, nepyk, ale parketo istorija juokinga.
Viskas. Šiandien trupinėliai tik iš manęs.

reik pakeist

Reik pasikeist CD mašinoj, į šį seną krioklį. Bet sakyčiau, kiek optimistiškiau, nei pastarieji.

Gal netgi savaitgalio pojūtis... mhm.
Nuo Ispanijos Biskajos atlekia žinutė, kad vėl tenka budėt kapų tyloj, virš veidrodinio vandens. Ir šiandien, lėkdama iš darbo paupiu, žvilgteliu į Nerį tarp medžių. Čia irgi vanduo lygus, it senas veidrodis.

Pirmas ir paskutinis kulinarinis įrašas

Gerbiamieji kolegos.
Pirmas ir paskutinis įrašas apie valgio gamybą su receptiniais nurodymais.

Taigi, fėjų vakare buvo šiek tiek priburta risotto tema.
Mademoiselle Gabi von Schade rojaus sode nupirko - Arborio ryžių, saliero stiebų, svogūnų ir česnakų, saldžių obuolių sulčių.

Lietus gi vakar lijo, tiesa? Lėkdama, vėluodama, paprašiau trijų fėjų supjaustyt du svogūnus ir kelias skilteles česnakų.
Užsikūrėm pusantro litro daržovinio sultinio iš saliero lapų ir prieskonių prieskonėlių.
Alyvuogių aliejus, ir pakepinami svogūnai su česnakais. Iki pradeda kaist skruostai, akyse rinktis ašaros - iki skaidrumo. Svogūnų gabaliukų skaidrumo, taip sakant.
Saliero šakniastiebis smulkiai supjaustytas (geros rieškučios), sumetamas į svogūnus ir užpilamas nedideliu kiekiu obuolių sulčių. Saldumui. Keli šaukštai ir daržovinio sultinio, viskas troškinama iki lengvo minkštumo (gal kiek daugiau nei 5 minutės).
Nukaitinam drėgmę, supilam ryžius, burdamos maišom, kol pradeda kiek traškėti (per mergų juoką nesigirdi, vadovaujamės nuojauta).
Vynas! Nu ką aš žinau, kiek aš jo ten supyliau. 200ml? Blanc de blancs, jaunas žalias vynas. Dar šiek tiek nugarinam, druska-pipirai ir viskas.
Beveik viskas. Toliau - tik magija. Keli šaukštai sultinio, maišom, buriam, prašom, kad neprisviltų. Taip tol, kol nesigauna gatavas risotto.
Į pabaigą susimetėm smulkinto saldaus pipiro, lėkštėj užsibarstėm tarkuotu kietu sūriu ir prikvietėm saulėtą rytojaus rytą.
Viskas, kaip ir.
(Pamiršom barstyt petražolėm, prisidėt sviesto į lėkštę, nesidėjom aitriųjų paprikų, ypatingų prieskonių ar mėsinių priedų. Mes fėjos kuklios.)

auksinė fėjų skaidruma

Kai šlapdriba užlipdo viską, net stingstančias nosis ir aplyja akinius, vakarop butuke su židiniu susirenka šešios gražios fėjos. Ir juoda šunytė.

Ir plazda sijonai, gerklingai juokiamasi, prabėgšmom kažkas niūnuojama, kaukši aukštakulniai iki vidurio vakaro, vėliau, jau prie karšto šokolado, tingiai nuspiriami po stalu...
Puode verdama, buriama ir maišoma paskutinė rudeninė žaluma, kad rytoj, saulei šviečiant, dar būtų galima pasidžiaugt žolės spalva. Užgeriam užragaujam jaunu baltai žalsvu vynu, kad atrodytų, kad tai jaukus sekmadienio vakaras, kad problemos ištirpo kažkur prie lietaus balos.
Pyragas iš orkaitės, užauksintas, prikvies mums rytoj saulę. Ir karštas šokoladas laimei.
Raudoni bateliai ir šešios fėjos.

Gerą rytą jums visiems pribūrėm, m? Rasų kapinės atrodė tokios skaidrios šį rytą, šlapdribos likučiai sušluoti po žole, plonais fėjų pirštais išvaikyti debesys.

Čia viskas dėl mūsų ;)

traškėjimas

smegenys traška, aha. Girdisi?

Vienu metu tvarkau du straipsnius, bandau galvoti apie trečią. Chimeriukus gi irgi reik aprašyt...

Oi. Diena baiginėjasi?
O dar į fėjų vakarą...

In short

"In short, when you become an exhausted, hypocritical, vain and stupid creature, that’s when it’s high time to do yourself some good".

Šiandien meh buvo truputį visokia. Ir tai praėjo. Ar padariau sau ką nors gero? Ramybės truputį daviau, aha.

Ryt pūstų sijonų tūsas. Atsakingai pareiškiu, kad bantų neberandu. Sijonas... Aij. Improvizuosim. Vat ketvirtadienį aš pažadu - ir darbe neužsisedėsiu, ir laukan neisiu, ir namo, ir išsimiegosiu. Vat.

Bent jau korporatyve bėdų apmažėjo.

I'm still exhausted, I'm still weary, bet bent jau lovoj ir tuoj tuoj miegosiu.

Jau gavau nurodymų dėl lauktuvių iš Suomijos - mažas sloikiukas geltonųjų aviečių uogienės. Anyone else? (Degtinę Finlandia studentams lietuviškam duty free nupirksiu, nepasius.)

demagogijos, mizantropijos ir taip toliau

Ah. Trūko man panelės A., kad pabitchintumėm. Merci tau, gerbiamoji.

Taigi. Šiandie man studentai bandė papirkt tortu, kad nukelčiau viena savaite tolyn literatūrinės bakalauro dalies svarstymą (sugalvojau planą - kas dvi-trys savaitės jie atneša po parašytą gabalėlį savo literatūrinės. Jau planus rodė, dabar turi atnešt pirmus juodraščius. Įvedame Zaulios režimą, taip sakant.). Na, kur gi mane tortu papirksi...

Tuomet mažieji studentai neapdairiai pasigyrė, kad per mano paskaitas jų grupiokai Dzūko paskaitas copy-paste'ino savo pranešimuose. Spėkit, kiek laiko aš užtrukau, kad paskambinčiau Dzūkui, ir paprašyčiau jo paskaitų skaidrių?

Dar negana mano bjaurizmų? Neturiu ką rytoj per paskaitą dėstyt. Apie chromatografijas jie per visus galus jau yra gavę medžiagos, nelabai randu ką genialaus naujo prisakyt. Trys skaidrės. Gal dar kokią vieną ištempsiu. Niežti pirštai padaryt mažą kolį. Nu visai visai mažytį. Neperspėjus. Iš tos pusės semestro, kurią jau aptarėm...

Bjauri bjauri. Nu.

Nieko. Man prie veido tai tinka.
Darbe prasedėjau 11 valandų, ir tik išėjus prisiminiau, kad pamiršau surinkti fermentatorių. Uff. Bet jo, chimeriukų turim... Studentams visai pusė velnio viskas sekasi.

ramiai, tik ramiai

Nesinervuok, Zaulia, lygioj vietoj.
Nėra ko.
Nepanikuok.

Viskas praeis.
Gal netgi viskas bus gerai?

So f*ckn' cheesy

Nu bet ką aš galiu pasakyt, nu.

(komentarų jokių.)

Tikimybės

"Tikėtai nebūna", sako vienas kolega, aš nebesiginčyju ir netgi leidžiu sau šypsotis.

Kažin, gal čia karmos taškų prisirinkau galų gale? Net laboratorijoje kai kas pradėjo sektis.

Susiduriu su begalinio dydžio problema - visgi nėr pūsto sijono namie, bandau skolintis, aaargh, iki trečiadienio tiek nedaug beliko..! Bent jau surasiu bantus, galėsit pabandyt į mano kasas juos įpint;)
Vėsus šeštadienis praslenka su Camille Saint-Saëns, riešutų duona iš ekologiškos parduotuvėlės, geltonai-raudonais lapais ir ilgu važinėjimu mašina. Norisi miegot, bet laikas nei šioks, nei toks...

manim galima svaigintis

kvepiu taip, kad manim galima svaigintis.

O šiaip - uoto japoniška sriuba su Dzūku. Išpletkinom apie doktorantūros ypatumus, studentų beviltiškumus ir šefų bjaurumus. Kol nepaskambino Dzūko žmona ir neliepė jau keliaut namo.
Tuo viskas pasakyta, aš šian jau nebelabai galiu kalbėt. Žodžių limitas išnaudotas su kaupu. Ryt irgi patylėsiu dar.

nu ok.

Pora-trejetas sms'ų, ir persinervijimas išnyksta.
Teks dirbt vakarais-savaitgaliais, kad tą darbinę klaidą ištaisyčiau, ale ar aš turiu kokių nors svarbesnių reikalų, šiaip jau?
O studenčiokas jei išeis, taigi gal man mažiau vargo bus, m?

Piktos moteros - nu argi pirmas kartas, kai ant tokių užsiraunu?..

Užtat pramiegu visą naktį besišypsodama ir nieko nesusapnavus. Tiesiog saldžiai ir ramiai. Ir pusę dienos prasivartau, visa šilta ir patenkinta. Diena užsipildo Šopenu ir Satie, etiudais ir gnossianomis, skraidančiais pirštais virš pianino klavišų, lašišos ir čiobrelių kvapais, padažų ruošimais, braškiniais pyragėliais... (taip, dar buvau trumpai darbe, bakterijų iš inkubatoriaus išsitraukt, bet nesiskaito ;) )
Atidaviau keturias juosteles ryškint, bet kažkodėl nujaučiu, kad buvo penkios. Surasiu po kokio pusmečio turbūt.

Gal tai trumpam. Bet ramybė ir tyla ištiko.

Inner side of my skull

Diena į pabaigą subjūra kaip reikalas.

Ir galiu aš suprast tą vaikį, kuris svarsto, ar nebėgt iš mano labės, bet norėčiau, kad liktų. Ankstyva panika jį visgi ištiko...
Ir darbinę apmaudžią klaidą gi radau, ištaisiau.
Ir lyg aš seniau nežinojau, kad Miss Pudelis manęs nemėgsta... Bet bitchinti apie tai mano studentams - gal jau kiek ir per daug.

Sveiku protu suprantu, sudėlioju sprendimus, pateisinimus, bet vistiek pasidarė liūdna. Neviltis ten visokia ir taip toliau.
Net teko buitiniu alkoholizmu užsiimt, bet visgi nepadeda.

kardamoniniai rudens rytai

Kiek daug laimės gali suteikt įprastas karšto oro šildytuvas šiomis beprotiškomis savaitėmis iki spalio pabaigos, kai iš to sąstingio galėtum ką nors nužudyt (it Drakula, kad kojas viduriuose pasišildytum)... Ir pabust gaunasi gera valanda anksčiau, ir ramiai užsiplikyt kavos, su kardamonu, susiurbti ją pasimėgaujant.

Ir muzika, it tyčia, per radiją išpuola gera.
Ir 9-i PCRai per pusantros dienos supilstyti, štai ką daro geras planavimas, ir gal netgi išspręsiu nespecifiškumą.

Dainuoju apie mažą drakoną ant šilkinio kimono, su prispaustom prie krūtinės mažom letenėlėm. Diena gali būt visai nebloga. Nu beveik.