Pirmas ir paskutinis kulinarinis įrašas

Gerbiamieji kolegos.
Pirmas ir paskutinis įrašas apie valgio gamybą su receptiniais nurodymais.

Taigi, fėjų vakare buvo šiek tiek priburta risotto tema.
Mademoiselle Gabi von Schade rojaus sode nupirko - Arborio ryžių, saliero stiebų, svogūnų ir česnakų, saldžių obuolių sulčių.

Lietus gi vakar lijo, tiesa? Lėkdama, vėluodama, paprašiau trijų fėjų supjaustyt du svogūnus ir kelias skilteles česnakų.
Užsikūrėm pusantro litro daržovinio sultinio iš saliero lapų ir prieskonių prieskonėlių.
Alyvuogių aliejus, ir pakepinami svogūnai su česnakais. Iki pradeda kaist skruostai, akyse rinktis ašaros - iki skaidrumo. Svogūnų gabaliukų skaidrumo, taip sakant.
Saliero šakniastiebis smulkiai supjaustytas (geros rieškučios), sumetamas į svogūnus ir užpilamas nedideliu kiekiu obuolių sulčių. Saldumui. Keli šaukštai ir daržovinio sultinio, viskas troškinama iki lengvo minkštumo (gal kiek daugiau nei 5 minutės).
Nukaitinam drėgmę, supilam ryžius, burdamos maišom, kol pradeda kiek traškėti (per mergų juoką nesigirdi, vadovaujamės nuojauta).
Vynas! Nu ką aš žinau, kiek aš jo ten supyliau. 200ml? Blanc de blancs, jaunas žalias vynas. Dar šiek tiek nugarinam, druska-pipirai ir viskas.
Beveik viskas. Toliau - tik magija. Keli šaukštai sultinio, maišom, buriam, prašom, kad neprisviltų. Taip tol, kol nesigauna gatavas risotto.
Į pabaigą susimetėm smulkinto saldaus pipiro, lėkštėj užsibarstėm tarkuotu kietu sūriu ir prikvietėm saulėtą rytojaus rytą.
Viskas, kaip ir.
(Pamiršom barstyt petražolėm, prisidėt sviesto į lėkštę, nesidėjom aitriųjų paprikų, ypatingų prieskonių ar mėsinių priedų. Mes fėjos kuklios.)