pulpitando su dolor

Tai va. Kaip pavargusiai ir užsip*susiai reik būt, kad vidury dienos prisimintum, kad vakare eini į tango koncertą ir neturi atsispausdinusi bilieto?

Labai geras koncertas, vientisas, siužetinis, įvairių stilių. Nesuvaidintas, o išjaustas. Apsižliumbiau vienoj vietoj, daugiau nežliumbiau, nes trukdytų žiūrėt.

Ir šiaip. Tas batelių čiužėjimo garsas...

Aij, kažko daug norėjau rašyt. Bet žo, viskas ok. Daugmaž.

Žmogus kiek iš toliau liepė nesilaužyt ir pradėt lankyt laisvalaikiu šokius. Agha, tuojau pat. Po operacijos nėra nei pusmečio, be partnerio siaubingai knisa, Eduardo diletantizmas siaubingas, kitur tango nelabai yra... Bet mintis verta apmąstymo. Nors aš greičiau jau į baseiną susigalvosiu... Laiko atžvilgiu paprasčiau ir atsiribot galima nuo žmonių.

gerai. Labanakt, gerbiamieji.

Noriu miego

Noriu miego. Ir daugiau nieko.

Nu dar stebuklo niekučio. Čia toks maistas iš vaikystės.

Sapnavau išmestąją studentę paryčiais. Kad daro poliakrilamidinę DNR forezę horizontalios forezės aparate, ir tas gelis siūbuoja liūliuoja. (Ok, supras tik klonuotojai, bet wtf).

Ir dar man lengvą siaubą kelia Lietuvos biotechnologijos verslo ypatumai. Čia apibendrinus. Bet kurgi dėsies žmogus, jei užsienin bėgt nesinori?

Dėdulė Prarabas aka Mikė Pūkuotukas-Rževskis sakė, kad man ištekėjiimo meto limito nėr. O va Romučiui dar reik palaukt iki 33-jų metų amžiaus. Su tokiu šefu turbūt ir tegali išgyvent juokaudamas kaip dėdė Prarabas. Pasikeikiant.

Pastebėjimai.

Nelaukiu Kalėdų. Nemėgstu gruodžio, žinioj.

Žavūs dienos pastebėjimai. Studentai neskuba išeit iš labės namo. Ir kažkuris, kad ir juokais, siūlėsi eit pasakyt mano pedagogikos dėstytojai, kad aš turėjau išlaikyt tą egzą. Suess, oder?

Persivalgiau. Nerodykite man tų mandarinų. Nekenčiu.

Man taip reik laisvalaikio, kad net japonską multiką šian sužiūrėjau, kad tik nesedėčiau namie ir nepaišyčiau klonavimo schemų...

plikas užpakalis ant žvyro, blia, ir greitai nuo kalniuko

Nu neišlaikiau. Perlaikymas prieš Kalėdas. Doktorantūros skyrius sakė, kad mūsų daug tokių.

Kur yra mano gerumo riba?

Zaulia yra piktas žmogus, tiesą pasakius. Pikta Zaulia, pikta. Ir zlopametnaja.

Bet. Va, mano studentas neturi antros batų poros. Iš viso turi tik vieną batų porą. Taupo ant valgio. Rėkavausi aš čia, kad studentai atsineštų, kad ir kaip sudrožtą, bet antrą batų porą į darbą. Kad purvo nenešiotų. Žiema ant nosies.
Neturi.

Dabar kovoju su mintimi nupirkt tam vaikui antrą batų porą. Tarkim, specialias darbines tapkes.

Šalta

Sušiktai šalta, o aš plika karuselėj.

Aš ką nors užmušiu ir po to pasislėpsiu po lova.

Aš mokausi

Susiėmiau ir pradėjau mokytis tą baisųjį dalyką, kurį laikysiu tarpušvenčio metu: Inžinerinė enzimologija.

Jei kas nors turite idėjų referatui tema "Nukleorūgščių fermentų katalitiniai pajėgumai" ir netgi norite man pasisiūlyti tuos pajėgumus išspręsti simbolinės algebros pagalba, visuomet prašom kreiptis į mane, neišvysiu. Negaliu gi žlugdyt gerų norų...

Poryt sužinosiu, ar neišlaikiau pedagogikos egzamino.

Ir dar mane pradžiugintų bet koks naujesnis už 5.0 Mathcad'as.
Tai tiek apie tas Kalėdas.