"oij, tai Jūs norit pasakyt, kad ir aš rytoj važiuoju Rygon?.."
Turbūt pasirodau visiška naivuole, dėdulė H. sau tyliai juokiasi, o aš staiga pradedu blaškytis it kvarkas koks. Ėėėė, aš visai nenoriu. Aš mažas mažas mokslininkas, padėkit mane į kamputį ir nejudinkite.
Užtat skaitau Orhaną Pamuką, kartodama - Kasdienybė, nušviesta meilės, verta muziejaus... Stiklinių rutuliukų dėliojimas ir raukšlelių akių kampučiuose skaičiavimas.
Nenoriu Rygon, noriu klonuot, noriu išplėtot tą savo idėją apie hypercitokiną.
Užkąst, pasiimti knygą kelionei ir eit miegot. Rygon pirmyn-atgal per vieną darbadienį. Gal duos pietus ten kokius nors? O tai imsiu ir šefo koją nugraušiu.
2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą