J. sako, kad aš rodos jau penkis savaitgalius darban einu. Tai turbūt ta proga ir nebeprašneku ir svyruoju.
Net paskaitą skaudama širdim atšaukiu, nes suvokiu, kad vidury minties arba knaptelsiu galva į kompiuterį, arba nusišnekėsiu.
Guliu, miegu, ilsiuosi.
Užtat paupyje jau skaidrus geltonis ant rudenėjančios medžių žalumos. Rūkai, voratinkliai ir degančios žolės kvapas.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą