Šalčiai

Šaltis smelkia, bet upės įlinkiuose kasryt vis labiau kaupiasi morenginės ir zefyrinės ledo lytys, saldžiai garbanotos.

Taškausi panika, parėkauju ant kolegių, kitoms kolegėms tyliai kikenant (moteriškas kolektyvas, OMG, kiek žviegimo mus kartais ištinka...). Pribaigiu ataskaitą (šitas darbas tai gerai pavyko), sušiku pirkimų organizavimą (o čia... ne man tai, oi ne man tokie darbai...), bet su tarpiniu direktorium sušnekam, kad kaip nors tai išspręsim. Vėluojam, tai vėluojam. Tiesa, tam man reikėjo neatsiliept telefonu, pralaukt valandą, apsiramint, ir tuomet mes jau susišnekėjom.

Užtat chimeriukai, Septimas ir Duodecimas, Kastoras ir Poluksas, auga, sakosi esą teisingi ir geri. Vienai mergaitei diplominis kaip jau ir padarytas. Kiti irgi tuomet jau susidėlios.
Bandau rast gerų dalykų. Yra. Šypsau visgi.

Na, baigsis tie darbai kaip nors. Ir atostogos bus. ŪŪŪ. Aš miegosiu.

Aij, tiesa. Gerbiamieji. Aš jus myliu. Bet neturiu jums dovanų Kalėdoms. (Duonos pamirštu nusipirkt...)
Tai aš tarpušventy, kepiniais ir piešiniais. Smulkmenom. Aš jus vis tiek myliu.