Kartais, man atrodo.
kad gal per mažai verkiau tuomet.
kad nepakankamai labai liūdėjau.
kad nesupratau.
kad nebegalėjau matyt jos veido užsimerkus turbūt jau po pusės metų.
kad atsimenu tik pirštą su randu.
ir sulaužytą vaikystėje kiek kreivoką nosį.
petį, mano apašarotą ir apsnarglėtą dėl kažkokių sušiktų ketvertų mokykloje.
prieš šešiolika metų labai snigo.
O reik rašyt tą ataskaitą, o viskas byra.
2009 m. gruodžio 11 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
:*
AtsakytiPanaikintivat ačiū tau, kad esi :*
AtsakytiPanaikinti