Tinginystė mažom šaltom lipniom letenom stvarsto už vokų.
Muziką įsijungiau, kad visai neužmigčiau...
2009 m. gruodžio 28 d., pirmadienis
2009 m. gruodžio 24 d., ketvirtadienis
2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis
2009 m. gruodžio 20 d., sekmadienis
Meilė, ašaros, Olympia, cinamoniniai vyriški kvepalai ir dar kažkas
Apsitaškom operos purslais, Olympios trečiaja oktava, brendžiu ant sofutės, Giedrius kvepia muskusu ir cinamonu, sninga raganų smegenų dulkėmis ir krištolu, parkuotis nėra kur, koks velnias mane tempė šeštadienį darban...
Palinksim visi nosimi apie visanugalinčiąmeilę, ir apie ašaraskuriostaurinažmogų.
Paniuksiu apibartą Antaną, ir sakau, kad tie jo paaugliški filmai po dešimties metų, it "Vilniaus gidas", - bus nesvietiškai juokingi ir faini.
Agha, ir korporatyvinis tūsas šįvakar, visai visai nėra kuo apsirengti, tai turbūt ir neisiu, Ne dėl šios priežasties, bet skamba labiau moteriškai.
Vat. Jooo, smegenys ištarškėjo išbyrėjo velniop.
Palinksim visi nosimi apie visanugalinčiąmeilę, ir apie ašaraskuriostaurinažmogų.
Paniuksiu apibartą Antaną, ir sakau, kad tie jo paaugliški filmai po dešimties metų, it "Vilniaus gidas", - bus nesvietiškai juokingi ir faini.
Agha, ir korporatyvinis tūsas šįvakar, visai visai nėra kuo apsirengti, tai turbūt ir neisiu, Ne dėl šios priežasties, bet skamba labiau moteriškai.
Vat. Jooo, smegenys ištarškėjo išbyrėjo velniop.
2009 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis
Šalčiai
Šaltis smelkia, bet upės įlinkiuose kasryt vis labiau kaupiasi morenginės ir zefyrinės ledo lytys, saldžiai garbanotos.
Taškausi panika, parėkauju ant kolegių, kitoms kolegėms tyliai kikenant (moteriškas kolektyvas, OMG, kiek žviegimo mus kartais ištinka...). Pribaigiu ataskaitą (šitas darbas tai gerai pavyko), sušiku pirkimų organizavimą (o čia... ne man tai, oi ne man tokie darbai...), bet su tarpiniu direktorium sušnekam, kad kaip nors tai išspręsim. Vėluojam, tai vėluojam. Tiesa, tam man reikėjo neatsiliept telefonu, pralaukt valandą, apsiramint, ir tuomet mes jau susišnekėjom.
Užtat chimeriukai, Septimas ir Duodecimas, Kastoras ir Poluksas, auga, sakosi esą teisingi ir geri. Vienai mergaitei diplominis kaip jau ir padarytas. Kiti irgi tuomet jau susidėlios.
Bandau rast gerų dalykų. Yra. Šypsau visgi.
Na, baigsis tie darbai kaip nors. Ir atostogos bus. ŪŪŪ. Aš miegosiu.
Aij, tiesa. Gerbiamieji. Aš jus myliu. Bet neturiu jums dovanų Kalėdoms. (Duonos pamirštu nusipirkt...)
Tai aš tarpušventy, kepiniais ir piešiniais. Smulkmenom. Aš jus vis tiek myliu.
Taškausi panika, parėkauju ant kolegių, kitoms kolegėms tyliai kikenant (moteriškas kolektyvas, OMG, kiek žviegimo mus kartais ištinka...). Pribaigiu ataskaitą (šitas darbas tai gerai pavyko), sušiku pirkimų organizavimą (o čia... ne man tai, oi ne man tokie darbai...), bet su tarpiniu direktorium sušnekam, kad kaip nors tai išspręsim. Vėluojam, tai vėluojam. Tiesa, tam man reikėjo neatsiliept telefonu, pralaukt valandą, apsiramint, ir tuomet mes jau susišnekėjom.
Užtat chimeriukai, Septimas ir Duodecimas, Kastoras ir Poluksas, auga, sakosi esą teisingi ir geri. Vienai mergaitei diplominis kaip jau ir padarytas. Kiti irgi tuomet jau susidėlios.
Bandau rast gerų dalykų. Yra. Šypsau visgi.
Na, baigsis tie darbai kaip nors. Ir atostogos bus. ŪŪŪ. Aš miegosiu.
Aij, tiesa. Gerbiamieji. Aš jus myliu. Bet neturiu jums dovanų Kalėdoms. (Duonos pamirštu nusipirkt...)
Tai aš tarpušventy, kepiniais ir piešiniais. Smulkmenom. Aš jus vis tiek myliu.
žymės:
c'est la vie,
chimeros,
darbas,
mokslai,
šventės
2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis
cukrinė žiema
Rodos, prišnabždėjau. Sniegas sūkuriuoja keliukyje vanilės kristaliukais ir cukraus pudra.
Ne, pas mane dar ne prieškalėdinė nuotaika. Teks sukandus dantis ištempt šią savaitę. Ir neišprotėt. Neaprėkt vienos ponios ir neišliet savo nuoskaudų ant šliužo.
Ir baisulingiausiai neprisigert per tuos jau korporatyvinių tūsų maratonus.
Reikia eit miegot, ryt darban šeštą ir teks mąstyt mąstyt.
Ne, pas mane dar ne prieškalėdinė nuotaika. Teks sukandus dantis ištempt šią savaitę. Ir neišprotėt. Neaprėkt vienos ponios ir neišliet savo nuoskaudų ant šliužo.
Ir baisulingiausiai neprisigert per tuos jau korporatyvinių tūsų maratonus.
Reikia eit miegot, ryt darban šeštą ir teks mąstyt mąstyt.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
