AFP, akivaizdžiai ir pati užsisukus mažų kalčių, didelių nerimų ir lipnios, visur esančios instinktyvios meilės, sako
Yra laikas įkvėpti ir iškvėpt
Kai neprivalai dirbti ir kurti, generuot. O tik sugert, skaityt, sėdėt ramiai ir žiūrėt į vieną tašką.
Valgyt moliūginius rikotos gnochius, avies mentį su aštriais grilintais ananasais ir neplanuotai likti dar vienai nakčiai nakvot palėpėje.
Verkių stirnos iškvėpia garų gumulus, kurie virsta plonomis tvirtomis rūko paklodėmis virš Neries.
Segmentuoju mandariną į canard aux cinq parfumes, greta čirška prieskoninis užpilas ir mano rūpesčiai ir nerimastys po truputį nusiskalauja į kriauklę, subyra į šiukšlių dėželę. Būčiau dar ir obuolinius ryžius suruošusi, bet sultys jau drumzlėtos.
Kepu dar vieną pyragą, su Matuzalio romu, saldžiaisiais migdolais, citrusinėm glazūrom, ir kartoju sau, kad visko nenumatysiu, visko nesuvaldysiu, kiekvieno karto, kai man prireiks kažkur nulėkt - nepramatysiu.
Tuomet imu planuotis kelionę į Milaną, pirkinius ir pramogas, kalėdines dovanas ir kepinius, nakvynes palėpėje.
Norisi kažko dabar saldaus, gal su spanguolėm ir rudu cukrum. Traškia karamelizuota sviestine pluta. Na negi eit vėl kaist orkaitę.
Darbiniai rūpesčiai kibiai vyniojasi pėdų pirštais aukštyn. Gotlando švedai ir jaunosios pavaldinės, ascitai ir monoklonai, pašarai vištoms (!) ir Gintas, kuris dūsauja apie ramų gyvenimą sodyboj. Sako, nors imk ir augink tas vištas vietoj to, kad imunizuotum.
Dar bijau skaityt, kur vyko Paryžiaus išpuoliai. M.M., rodos, visai kitam kampe dabar, o Monsieur Dubeaux jau pasimirė. Buvau užmiršus, koks jo vardas... Ir butas Casanovos gatvėje turbūt tiesiog parduotas, ir tiek. Nors ten turbūt panašiai kaip pas mus buvo, beribiai klodai šlamšto ir brangenybių. O M.M. nejudinsi gi dabar, kaip žmona vaikai, ar tu nebuvai thrasho konce Bataclane, ar tau viskas ok. Per daug kultūringas tai muzikai M.M.
Ligos lašai išsiveržia pro nuovargio dangtį mažais sunkiais upeliais, prisvyla, pasmirsta, užkemša nosį ir kankina nemiegojimu.
Ne nemiga, ne, nemiegojimu.
Bet perlipu per virusinio susirgimo piką, A., rodos irgi, belieka išglostyti J. ir jau bus galima išsikepti kokį veganišką meduolį su klevų sirupu.
Bet suku naminį lizdą melisos kvapais, aitriais padažais, daiginamomis robustos pupelėmis. Linkėjimai Jürgenui į Port Antonio, R. į Okinawą. Susipakuosiu ir į šią salą, jau tuoj, jau greit.
Skaitau šefo braižomas strategijas, kosminius takus, žvaigždėlapius, juokaujame su S. apie dublius, ląsteles ir pravardes, ir aš prašau jos dar neišeiti iš darbo, kad dar prasilenktumėm, kad dar gautųsi nors kiek kartu padirbėt.
Everything will be alright in the end. If it's not alright, it's not the end yet.
Matuzalio romas su grikiniu medumi, traškūs plutos kampai sunkiasvorėje kepimo formoje (gimtadienio dovana!). Sekmadienio rytiniai saldūs leipūs miegai, ir įkvėpimai viskam, ir tvarkymuisi, ir kaladėlių dėliojimui, kalbėjimui ir prieskoniams.
Perglostome dviratį ir ištremiam jį balkonan, svajoju apie vieną straipsnį, sugalvoju temą magistriniam darbui, o gal ir dvi. Parašyt laišką Ghiliui ir Eliui, shabbat shalom.
Į kvapų biblioteką įsilieja miežinio salyklo duona, su vasaros atspindžiais. Ir viskas yra svajonių burbulai.
Pretekstas nusipirkti naują užrašų knygelę - naujasis fotoaparatas. Mm, teoriškai gimtadieninė dovana, bet jau naudojamas. Trepsiu, klūpau ant žemės, prisukinėju trikojį prie Baltojo tilto turėklų, darau eksponometro parodymų užrašus. Šįkart juostelę priduosiu skanuot, nesulauksiu aš likimo vingio, kuris man leis nusiskanuot pačiai visą tą dėžę juostelių. Kažką reiks su tuo galvot. Matyt, čia karma už nenuskanuotas M. juosteles.
Bet šiaip šeimyna nusprendžia, kad šilčiau lauke, ir išsidrabstom visi po kiemą kaip katinai - kas pavėsinėje pusiausnūda, kas ant sūpynių vakarinėje saulėkaitoje. Kvepia pipiriniu apelsininiu spanguoliniu padažu, kažkokiu geru Malbecu, mano lipniu karibietišku vėžliniu romo pyragu. Po suolais gaiviai kandžioja kvapu nosis svarainiai, prisiraunu petražolių ir sakau J. - va lygiai prieš penkerius metus, parlėkiau iš Rygos, buvo irgi saulėta, su lengvu degėsių kvapu ore. Mes lėtai gėrėm arbatą ant žolės, fotografavau raudoną vijoklį ties tvora ir tuščią kibirą, ir po to miegojau susisukus į kamuoliuką tavo lovoje palėpėje, kol tu knebinėjai savo disertaciją. Buvo ramu skaidru ir gera, buvo sustojęs laikas, nebuvo senatvinių ligų kitam miesto gale, nebuvo nieko, tik nedidelis kiemas, spalio saulė ir mes.
O dabar šioje palėpėje kartkartėm miegam visi trys. Ir aš atsikeliu penktą ryto ir fotografuoju dvi nugaras, didelę ir mažą, vienodai ramiai šnopuojančias savo berniukiškus sapnus.
Nes net bėgant iš paskutinių jėgų, viskas yra gerai ir šviesu, kaip skaidrią spalio popietę. Kaip prieš metus.
Basučių įdegiai ant pėdų, ramūs lietūs Verkiuose.
Pradingę draugai, pabėgę draugai, nauji besijaukinami.
Trečiadienio vakarai yra tik man, ir sėdžiu sau ant taburetės, bandydama sugalvoti planą. Turbūt jo nereik.
O šiaip ką. Geros atostogos buvo, su kelionėm į nežinia kur, naujais skoniais, išmiegojimais ir mažais plepėjimais, serialais vidurnaktį.
Išsirinkau naują fotiką. Mmmmmmmm
Pranešimai
Visi komentarai
