Verkių stirnos iškvėpia garų gumulus, kurie virsta plonomis tvirtomis rūko paklodėmis virš Neries.
Segmentuoju mandariną į canard aux cinq parfumes, greta čirška prieskoninis užpilas ir mano rūpesčiai ir nerimastys po truputį nusiskalauja į kriauklę, subyra į šiukšlių dėželę. Būčiau dar ir obuolinius ryžius suruošusi, bet sultys jau drumzlėtos.
Kepu dar vieną pyragą, su Matuzalio romu, saldžiaisiais migdolais, citrusinėm glazūrom, ir kartoju sau, kad visko nenumatysiu, visko nesuvaldysiu, kiekvieno karto, kai man prireiks kažkur nulėkt - nepramatysiu.
Tuomet imu planuotis kelionę į Milaną, pirkinius ir pramogas, kalėdines dovanas ir kepinius, nakvynes palėpėje.
Norisi kažko dabar saldaus, gal su spanguolėm ir rudu cukrum. Traškia karamelizuota sviestine pluta. Na negi eit vėl kaist orkaitę.
Darbiniai rūpesčiai kibiai vyniojasi pėdų pirštais aukštyn. Gotlando švedai ir jaunosios pavaldinės, ascitai ir monoklonai, pašarai vištoms (!) ir Gintas, kuris dūsauja apie ramų gyvenimą sodyboj. Sako, nors imk ir augink tas vištas vietoj to, kad imunizuotum.
Dar bijau skaityt, kur vyko Paryžiaus išpuoliai. M.M., rodos, visai kitam kampe dabar, o Monsieur Dubeaux jau pasimirė. Buvau užmiršus, koks jo vardas... Ir butas Casanovos gatvėje turbūt tiesiog parduotas, ir tiek. Nors ten turbūt panašiai kaip pas mus buvo, beribiai klodai šlamšto ir brangenybių. O M.M. nejudinsi gi dabar, kaip žmona vaikai, ar tu nebuvai thrasho konce Bataclane, ar tau viskas ok. Per daug kultūringas tai muzikai M.M.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą