ritmas

Nes saulė kaip ritmas.
Darbinės bangos šiūruoja net sapnus, bet kažkodėl įtariu, kad viskas kažkaip susitvarkys.
Namus žalia arbata, jazminais, malta kava, troškiniais ir šiluma iškvėpina ir išlekia dviračiu darban.

Rodos

Rodos, atestavo galutinai.
Gaiviai kvepia liepžiedžiais.
ir liūdesiai kartais puola

tyluma

Katedra visai pasiunta, doktorantūros komisija neapsisprendžia ir aš lieku ten, kur visai nenorėjau likti.
Su dviem straipsniais iš vadinamųjų svilėsių. Kur nei rezultatai gražūs, nei suprantami. Kur tiesiog "reikia išsispausdint". Iš tų straipsnių, apie kuriuos po to pasakojamos istorijos.

Ryt naktinė pamaina, perkami saldainiai į stalčių, javainiai ir ruošiamasi miegoti dieną.

Dygliakiaulė

visiškai atsitiktinės muzikinės asociacijos painioja Acceptus su Adele, Kings of Leon su kažkokiu išsitrauktu senobiniu klavyru ir gailiu žiūrėjimu į pianiną.

Itin keista diena.
Su nesveiku entuziazmu ir užsisukimu. Su naktinių pamainų pažadu.
Keistais sapnais ir vakariniu pilnų pietų gaminimu.
Bet viskas praeis, kaip nuo obels žiedai.

Wishful thinking

Įsiskausta galva, bet mažais mergaitiškais pirštukais krepšteliu šefą, nusiimu akinius, kaip mėgstu daryt kažką pasakodama. Pasišnekam, gaunu savo meduolio šmotą ir žinau, kad poryt turėsim vėl botago sesiją.
Bet botago turbūt reikia, nes dievaž, poilsio tikrai niekas neduos, o vėluojam gi, vėluojam.

Minuscules ir dviračiai, piknikai ir antys klykuolės. Korporatyvas šeštadienį. Pradėjau skanuoti juosteles, ak, kokia laimė ir paikybė.

Rytoj atestacija. Bet po to aš reikalauju arba kino, arba vakarienės mieste :)

Ulrika calling

Grasinuosi išgraužt akytes, jei kas neklausys.
Žvėriškai plėšri nuotaika.
Bet iš įsibėgėjimo padarau tai, ką atidėliojau visą savaitę. O iš pasiutimo - tai, ką turbūt pastaruosius porą metų jau reikėjo padaryt. Truputį gaunasi nusipurtyt, suvokt, kad viskas baigta, kad nebedrebės pirštai ir kad nieko aš nebijau.
Ir dar man reikia dar kartą iškept tą obuolių pyragą.

Technologai atima iš manęs vieną man nepriklausantį darbą, sako, šefas duos velnių, jei jie man leis tai padaryti. O aš jiems sakau - ką jūs, brangieji, aš įpratus, aš dažnai darau darbus, kurie man nepriklauso.
Man dovanoja šokoladą (ak, deja), gėlių ir žada pižonišką vakarienę.

Ir perfrazuojant vieną garsią asmenybę:
Kodėl aš mokslininkė, ką?

Aštrieji pipirai ir muskatas

Gauname braškių, šalavijo ir raudonėlio, termosą ir knygų, nuvargstame šimtąjį kartą pasakodami apie povestuvinę Norvegiją.

 Bet viskas gerai. Dar pratempt tą trečiadienį su paskutine privalomąja atestacija, ir tuomet po truputį tiesiog viskas taip lygiai, kaip gali būti mūsų gyvenime.
Turbūt baseino lankymas, piešimo vakarai, rašymo tvarkaraštis, banginių šonkauliai ir nuotraukos, fotoaparatų jaukinimasis ir kelionė į Tytuvėnus gal. Pirmos tokios atostogos.
To do lists lapeliai ant šaldytuvo, nes gi reikia mielinių belgiškų karamelizuotų vaflių, citrinžolės vištienos troškiny, vandeniniai česnakai ir moliūginė duona, sūdytos citrinos ir ir ir... pinhole kamera vienokia ir kitokia, yashicos baterijos ir art deco kodakiukas.
Išmokti dviračiu važiuot, ar ką.
Ir nepamiršt kvėpuot.

Puikybė.

Ir prietarai. Ir zombiai.
O visai nėr laiko, reik tik išmiegot, išmiegot, nesiųst ispanams laiškų su lietuviškais subject'ų užvadinimais.
Pakalbam su kolege apie toksiškus žmones ir pradedu savaitgalį kiek anksčiau. Taip, kaip pagal darbo sutartį priklauso.
Puikybės liūnai, vien tik puikybė. Ir zombiai. Prietarai turbūt tik 100-ajame puslapyje prasidės. A, nors jau yra ir prietaras, dėl tryliktos dienos.

Bet tingus ir karštas šeštadienio rytas išmigdo, J. su puikiu vadovavimu dar prieš pusrytį padaro sviestinę tešlą su boržomiu, dabar siautėja su mėsos vyniotiniu, o aš žiūriu į milijoną išryškintų juostelių.

volver al sur

como un destino del corazón, inmensa luna, cielo al revés.grįžtame iš šiaurės, pilni įspūdžių ir nuovargio.

Žvėriškai noriu miego, žadintuvas skamba 45 minutes, kol aš galų gale išnyru.
kažkoks poatostoginis siautulys.