Grasinuosi išgraužt akytes, jei kas neklausys.
Žvėriškai plėšri nuotaika.
Bet iš įsibėgėjimo padarau tai, ką atidėliojau visą savaitę. O iš pasiutimo - tai, ką turbūt pastaruosius porą metų jau reikėjo padaryt. Truputį gaunasi nusipurtyt, suvokt, kad viskas baigta, kad nebedrebės pirštai ir kad nieko aš nebijau.
Ir dar man reikia dar kartą iškept tą obuolių pyragą.
Technologai atima iš manęs vieną man nepriklausantį darbą, sako, šefas duos velnių, jei jie man leis tai padaryti. O aš jiems sakau - ką jūs, brangieji, aš įpratus, aš dažnai darau darbus, kurie man nepriklauso.
Man dovanoja šokoladą (ak, deja), gėlių ir žada pižonišką vakarienę.
Ir perfrazuojant vieną garsią asmenybę:
Kodėl aš mokslininkė, ką?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą