rūkyti

sėdėjom su Agne ant įkaitusio šaligatvio briaunos Olandų gatvėje ir rūkėm.

Žinotum, žmogau, savo mirties valandą...

Bet jis buvo labai laimingas pastaruoju metu.

kartu vaikystėj žaidėm, besijuokdami iki ašarų, iki tėvų nerimo, kad nusiversime nuo tų dviaukščių lovų besiraitydami.
Skauda, nekeista, neramu ir nemalonu. Be proto gaila tetos ir dėdės.

Ilsėkis ramybėje, Mindaugai.