Važiuojant paupiu, aikčioju.
Žalsvas lygus ledas po grėsmingu virvenančiu vandeniu, juostuotos rudai juodos susigrūdusios lytys... Didžiulis kiras ant suzmekusio sniego, tarp ančių pripėduotų raštų. Greitesnė upė, jaučia pavasarį.
ir lietus, lietus man labai patinka.
diena beprotiška pasitaikė, susijaudinau, pasiguodžiau ir apsiraminau. Kaip gerai, kad jūs esate pas mane. Paglostot nosį, apkabinat...
Aaah. Ir dar. Akinių istorija. To make long story short... Mano kasdieniniai akiniai dėl kenksmingų sąlygų darbe labai prastai "rodo vaizdą". Todėl vaikštau su asmeniniais, mano dioptrijų darbiniais - apsauginiais plastikiniais akiniais - monstrais. Kaip vėžliukas. Gogliai. Arba kaip mūsų visų vaikystėje, kai gerai išsišiepus, žandų viduriuku pasieki savo akinių rėmelius. Visiems pilna džiaugsmo... O žinant mano darbo grafiką, aš taip vaikščiosiu dar mėnesį, iki prisiruošiu nusipirkt normalius naujus akinius;)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
o boze, kaip as zinau ka tai reiskia 'prisiruosti nusipoirkti akinius'..:) istvermes, kantrybes ir sypsenu iki akiniu remeliu :)
AtsakytiPanaikintio šiandien netgi pasimatavau dvejas poras. Jei nebūčiau tokia beviltiška jų rinkimosi klausimu (oij, ne, spalva negera, o gal čia kamputis ne toks apvalus...), tai gal ir būčiau nusipirkus;)
AtsakytiPanaikintiNu bet kur tau mes eisim paprastu keliu;)
Tu mane supranti;)