2009 m. vasario 27 d., penktadienis

on board.

Pelyčių žudymo daktaras, keikūnas, freak'as gerąja prasme, darboholikas.

Welcome on board.

Kartu išgėrinėta, daug šnekėta ir pagiriotasi.
Prietaisus valysim, nuo pirmadienio.

Freaks.

2009 m. vasario 26 d., ketvirtadienis

?

Ar žuvytės peršertos dar neplaukioja pilvais viršun? Šiandien pilkoji nesusipranta, iš kurios pusės maistas ateina.

Klausausi Alicia Keys feat. Jack White. Another way to die.

Rytoj Romutis žadėjo su konditeriniu gaminiu užeit. Mazinasi ar graudulingai atsisveikins?

Reik alaus varymo aparatą išautoklavuot. Reikėjo šiandien. Bet anas, rupūžė, sveria virš dešimt kilų, į autoklavą neįkelsiu.

Pasinervavau, pasiskundžiau, paguodė. Ir tai praeis. Myliu jus visus, ačiū.
Tiesiog keista, kaip outsider'iai lenda ne į savo reikalus.

Noriu vasaros. Ir lovos. Tai einu pasapnuot vasaros. Ahm.

2009 m. vasario 24 d., antradienis

parėkavau ir užteks.

Nu.
Parėkavau.

Dar gavom naują darbuotoją, bet ne Kleckienę Miamlienę. Šiaip kažinkoks apyjaunis berniukas, kiek gal vyresnis. Pirmas įspūdis pusė velnio. Pravardė kol kas nelimpa. Pagalvosiu.

Užtataigi studentų eksperimentai gerai vyksta. Ne be mažyčių klaidų ar nesusipratimų, bet viskas puikiai. Savarankiški ir iniciatyvūs, mažiai ;)

Miau miau noriu miegot, tai gal tuoj ir nueisiu.

elle a minci encore,
pour passer entre mes levres sans que je la vois,
fine averse du matin
.

Aš maitinuosiu. Beveik visuomet.
Schatz, pas mane tavo dėžutė, pilna grietinės ;)

Ir dar kilo klausimas, katra žuvelė durniausia?

2009 m. vasario 23 d., pirmadienis

tuoj sprogsiu aha.

Pasikeiksiu, pakentėkit.

Korporacijos dešimtmetis, visuose skyriuose tūsai tortavalgiai, sūtrauka Romutis du gabaliukus torto suvalgė, Ievutė - tris. Sūkos kvadratu visi, aha. O kur Zaulia? O kur Zaulios gabaliukas?

Jaučiuosi kraštinė. Kairinė.
Naujoji darbuotoja Kleckienė Miamlienė vistiek nenori sau užsisakinėt reagentų ir priemonių, ot kalė. Aš jai jau penktą kartą sakau, kad pati nusispręstų, kokių butelaičių nori. Spėkit iš trijų kartų - neužsakinėsiu. Tegul sprogsta.

Net nežinau, ko tokia pikta. Eksperimentai pusė velnio, išsisprendėm vieną problemą, fermentatorius sterilus, baltymukai renatūruojasi.
Bet važiuodama namo vos nepadariau avarijos ir fiziškai be proto noriu ko nors saldaus. Nusipirkau Nutellos kremo, paskutinį kartą jo valgiau prieš kokius 10 metų. O aš saldaus nemėgstu, nia.

Ateisit, pavalgysit plovo, ir tada aš vėl būsiu asociali ir pikta. Ghrrr. Rrrrr. Hrrr.

Kur mano laimės vitaminai ir supamas arkliukas?

2009 m. vasario 21 d., šeštadienis

ranting and raving

Nu aš suprantu, kad gali nebūt arginino laboratorijoj, visko būna, pražiūrim. Bendras biocheminis išsilavinimas sako, kam reikalingas argininas refoldavimo buferyje. Pasikeiti į Tris'ą ir tiek.

NU BET KAIP DIRBANT SU BALTYMAIS NEŽINOT, KAD RENATŪRAVIMAS VYKSTA SU GLUTATIONO PORA? Aš tai studentams dėstau, ir tai jau nosim linksi, iš ankstyvesnių kursų žino.
5 paras baltymo tirpaliukas sukosi tiesiog druskos tirpale ir spontaniškai susirefoldavo į natyvią būseną? Tai jau, Romut, Nobelį gausi...

Taip siautėjau, kad mane net per čatus ramino.

Давайте
не громко
сказать на прощание
Что будет тo будет, прошлo.

2009 m. vasario 20 d., penktadienis

Je reve de Buenos Aires quand il pleut sur...

Aš ten apie visokias juokingas Google Analytics statistikas kurią kitą dieną.

Džiaugiuos už tave, Romuti, tu žinai. Nes tau viskas bus gerai.

Va ta proga tik nenusprendžiu, ar aš pati totaliai visiškai fucked up, ar dar yra kokių prošvaisčių. Nors pastarąjį mėnesį vistiek gi jau beveik viena dirbdavau. Studentai lyg ir nekelia problemų. Beveik.

Ir dar, kai aš jau rimtai pradėjau planuotis Buenos Aires, kai netgi pradėjau jomis tikėt - močiutė supanikavo, kad jai teks likt vienai ilgam laikui. Taip, ji šviežiai po gripo, po ligos prastos nuotaikos... Bet žinant mane, dar kiek - ir aš atsisakysiu Buenos Airių.
Tada viskas bus blogai. Galutinai.

2009 m. vasario 18 d., trečiadienis

17 cm

17 cm ilgio ir 6 cm pločio mėlynė ant kairiojo kelio. Plius sutinimas.
Išsidrėbimas visu smagumu ant nugaros. Ant ledo. Teko ir galvai.

Curling. Kerlingas. Vienintelis mūsų šansas patekti į Sočio olimpines žaidynes. Dar gausiai prifotkinau su fisheye kamera, žiūrėsim kas gausis.

Ir dar gaminu pietus rytojui. Ir dar kažką reikėjo perskaityt, kažkokį straipsnį. Jei neužmigsim pakeliui į lovą.

Bandysim kitą savaitgalį sumušt savo plovu Schatz lašišą.

2009 m. vasario 16 d., pirmadienis

Tikimybių teorija

Klausimas:
Kokia tikimybė, kad išeiginę dieną užlėkusi į labę ("20 minučių, tik užsėt bakterijas") sutiksi šefą? Tuo metu, kai dėvi per pusę užpakalio suplyšusius naminius džinsus, megztukas ne visai švarus, o ant galvos mažų mažiausia penkių kėkštų lizdas-komuna?

Žodžiu, pasigriebiau pirmą pasitaikiusį chalatą, pirštais susišukavau ir maloniai pasibendravom su šefu einamaisiais klausimais.

Dar šefui išaiškinau, kad suoliukas laboratorijoje būtinas, mat aš ne viską pasiekiu. Tarkim, 5-ių litrų fermentatoriaus jungčių. O čia jau ant kopėčių siauro laiptelio nepristovėsi... Kaip tipiškas aukštaūgis, nustebo, kad kažkas nepasiekia jo akių lygyje esančių daiktų. Ir bendrai, visi plieniniai stalai mūsų laboratorijoje yra nesvietiško aukščio, kur tai matyta. Bet bile prisiginčysi su 30cm aukštesniu žmogum ;)

Išėjau studentams planų rašyt.

2009 m. vasario 14 d., šeštadienis

Brighter than sunshine

Studentas indų nesuplovė, savaime suprantama.

Turėtų būti toks laboratorinis dėsnis - niekas nenori plauti indų penktadienį po pietų. Ir kažkodėl viskas baigiasi tuo, kad tuos indus plaunu aš. O jų, vėlgi kažkodėl - būna labai daug.

Jei D. pasižada vairuoti, kitą vasarą važiuosime iki Barcelonos su mano Opel Karve. O gal iki Gibraltaro.

Dvi dienos frazės:
"Freaky lab supervisor with fisheye camera, scary!" - Sakyčiau, puikus mano apibūdinimas.

"Tu ten kaip nelaistomas kaktusas"- Romutis, manim rūpinasi. Sunku mums atskirai dirbt. Aš nepavalgau, jo juokų korporacininkai nesupranta... Nu bent jau mano mažieji studentai primena, kad pavalgyčiau (alkana Zaulia yra pikta Zaulia - savisaugos instinktas). Romučiu, tikiuosi, kartais mano merginos kolegės pasirūpina.

2009 m. vasario 13 d., penktadienis

sriubizmas

Su sloga, čiauduliu darbe?
Naminė vištienos sriubytė su čiobreliais. Ir čiobrelių arbata.

Jūs, prie progos, padovanokit man čiobrelių plantaciją, ok?

Nuo tų čiobrelių tik užsimaniau gero riebaus kiaulienos šmoto, kurio nėra. Reik eit dirbt, chimeras glostyt. Gal indus studentas suplaus?..
Užpuoliau šiandie studentą - liepiau susitvarkyt visus aprašymus, suskaičiuot visus parametrus... Berods, jau suvokė, kad pas jį jovalas duomenyse ir kiek užtrunka eksperimentų planavimas ir išvadų darymas. Nu sveika. Ką padarysi.

Man temperatūra, noriu namo miegot.

2009 m. vasario 11 d., trečiadienis

vaizdai pro langą

Kadangi pats laikas būtų eit miegot, o ne knaisiotis po savo senas foto, tai aš prisijungiu prie blogerių akcijos.

Man turbūt pasisekė - nors prieš mano langus ir yra vienas namas, bet labai šone ir gyvent netrukdo. Užtat turiu ištisą didelį gabalą dangaus.

Kuris, kai rūkas, atrodo taip:

Ankstyvą pavasarį žydi ievos, mane kankina alergija ir kriokia lakštingalos:


Gražu ir kai prisnigę:


Vasarą aš galiu atsikelt labai labai anksti:


O šiaip tai aš galiu žiūrėt į tokį dangų:



Turbūt persistengiau. Daugoka. Aij. Išgyvensit.

Šešiagalvis slibinas miega, noqi-vhhi

Šešiagalvis slibinas šiandien paliko mane ramybėje, chimeros riaumoja, veržiasi į laisvę, galų gale beveik rami diena.

Pats laikas pusryčiaut.

2009 m. vasario 7 d., šeštadienis

cyer-rpot

Jo, lašiša, vynas ir draugai make me sane again. Ir jei reikės, aš trenksiu kam nors tuo metaliniu mėsos plaktuku per kojos nykštį ;) Ne tau, Schatz.

Užtat ant girtos galvos sapnavau realybės dubliavimo sapnus - kad jau skambina žadintuvas, kad jau atsikėliau, nuėjau į kirpyklą. Tada dar kartą, jau iš tikro pabudau - pusė keturių ryto, užmigau ir vėl viskas iš naujo. Du kartus tą patį sapnavau. Ir labai ryškiai.

Ir dar pats laikas būtų, kad Pankiukas savarankiškai atlikinėtų eksperimentus ko nors nepamiršdamas. Nu nes man kaip jau ir yra kitų darbų, o ne vaikščiot paskui jį. Tuo labiau, kad dabar dar ir Romučio darbus reik daryt.

Pliusas studentų klausimu yra tas, kad mergytė, kurią apmokiau chimerų kūrimo pradžiamokslio klausimais, dirba pati, sparčiai ir kruopščiai, man tereikia nukreipt ir pasakyt, ką būtent šiandien darysim. Ir persiskaito duotas knygeles. Matau kelis potencialius vaikus, matau.

2009 m. vasario 5 d., ketvirtadienis

random

thoughts.

Norėčiau, kad kai kas tiesiog išnyktų. Tiesiog.

Dar persidirbau. Studentai, technikai, nauja moteriškė darbuotoja (ja ja!). Šefas su strategijos aiškinimu telefonu. Romutis, ištremtas nedraugingon korporacijon. Chimeriukai. Valandiniai planai studentams.

Jei aš suvalgysiu obuolį, išgersiu sulčių ir išsimiegosiu, tai gal vėl viskas bus gerai.

Egoizmo džiunglės.

2009 m. vasario 2 d., pirmadienis

keisti susitikimai su senais pažįstamais

Susitikau su vienu senu draugu.
Vaikystės draugas. Vyresnis. Krūva bendrų dalykų - vaikystės prisiminimai, tango, bendra korporacija, ta pati specialybė.

Vienas iš to nedaugelio žmonių, su kuriais galiu nejausdama laiko kalbėtis kelias valandas. Taip ir dabar - parduotuvėje, tarp daržovių, pusantros valandos. Apie ką? Apie viską. Paskutinį kartą matėmės, kai dar sirgau Prancūzija. Vaikystėj prasedėdavau pas juos namuose kiauras dienas, kartu su broliu dvyniu man rodydavo kortų triukus, duodavo skaityt protingas knygas ir klausyt teisingos muzikos.

Nuo veido nenueina šypsena. Taip, toks pats bjaurus ir ciniškas, kaip ir aš. Tokios pačios nuomonės apie korporaciją. Dar sakė, kad jis tiesiog žino, kad aš esu bjauri dėstytoja. "Baisi tu, Zaulia, reik susimąstyt gal", pasakė žvengdamas pilna burna.

Gal susimatysim dar kurį vakarą, du seni darboholikai. Gal netgi įkalbins mane žaist frisbį. O jis gali mane beveik ant bet ko įkalbint.

Oh, old friends...