Slibinizmas

Viena studentė apsirgus, tai šiandien aš su penkiagalviu slibinu žaidžiu. Kadangi jau šiek tiek pavargau, tai pusę darbų sureguliuoju parėkaudama.

DNR juosteles audžiu, glostau baltymus, ganau studentus. Dar reikia šliužui kažinkokią ataskaitą parašyt. Iki šiandienos ryto. Ta prasme prieš kokias 6 valandas norėjo gaut. Nepasius.

Dar šiandie vakare Comedie Francaise. Moljeras, oh oh oh, prancūziškai. Nostalgie, khem.
Nu, nėr laiko kažką pasakot.

Dar jei apsireikš tas sms-įžymybė-back biter'is, tai jau tikrai aš supyksiu ir išplėšiu dantimis jam snukio gabalą. Aš rimtai.

----------
Dar google analytics sako, kad kažkas iš MII mano blogą susirado per paieškos žodžius "C dydžio papai" ir persibrowsino per 12 psl. Ta prasme man negaila, brangieji - ehm... nu bet. Jūs C dydžio papų internete ieškot? Matematikai informatikai...

Dar kažkas ieškojo "kiek sveria šokėja" - sakyčiau, ne daugiau nei 52kg.

visogero.

Penktadalis chimeros = snukutis

Mokslinės savidžiaugos gabaliukas. Perspėjau.

Gavau idealiai gražų kataloginį PCR vaizdą, nors reklamon dėk:


kaip gražiai matosi, kaip mažėja nespecifikos ir didėja koncentracija.... O ten, tam tuščiam šulinėly, neigiama kontrolė...
Kai mane šiandien ta proga DNR juostelių audėjėle pavadino, tai visai susilydžiau.

Nu ne veltui sėdėjau, planavau, pilsčiau baisiai ilgai. Planavimas, tiesą pasakius, šį kartą pasitvirtino.

Kai kas jau yra girdėję mano šeimos istoriją apie planavimą. Tremtis, Kazachstanas. Prosenelis iš kažkur gauna kelias lentas ir nusprendžia sumeistraut bent vieną lovą, jauniausiai dukrai. Imasi paišyt planą. Braižo ant deficitinės popieriaus skiautės kiaurą dieną. Galų gale sukala kažkokį inžinerinės minties stebuklą. Lova neišlaikė pirmo atsigulimo ir sulūžo, kas sukėlė lengvai piktdžiugišką prosenelės triumfą - "Planavai planavai ir vistiek šnipštas gavosi".
Ši istorija apie planavimą kartojama kiekviena planavimo proga mūsų šeimoje pastaruosius 50 su trupučiu metų.

O planuot mūsų šeimyna mėgsta. Susirašinėt viską punkteliais, lentelėm, schemom. Brėžiniais. Ne visuomet rezultatai patenkinami. Bet bent jau planavimo procesas teikia malonumą. Man irgi.

Ta proga, kad vėl pradėjau pilstyt PCRus, užpuolė prancūziška nostalgija. Paskutinį kartą taip intensyviai, atidirbinėdama metodikas dirbau Paryžiuje. Dar man trūksta UV kambario ir marokietės mergaitės, ir visai pasijusiu savo vietoje.

Šliužas apsireiškė. Nepasiilgau. Ryt 8-ą ofise susitinkame. Vėluos ar vėluos?

Naked night comes

Nekreipkit dėmesio į pavadinimą, aš Joe Cockerio mašinoj klausaus - man tas senas krioklys labai darbinę nuotaiką pakelia.

GoogleTalk status message: Chimeros snukutis.

Klausimas:
Jei chimera susideda iš keturių-penkių dalių, o aš jau turiu pirmą - ar tai reiškia, kad aš turiu chimeros snukutį?
Atsakymas - reik tikėtis, nes kitu atveju tai būtų uodegėlė.

(čia mano eksperimentai. Chimeriniai baltymai ir jų analizė, kažkieno daktarinės tema, taip sakant)

Dar kažkada Urtė sakė, kad dienos planai studentams daro juos labai nesavarankiškais. Sutinku, bet man bent jau šiuo metu laiko gaila. Jei leisi patiems susiplanuot, tai... ehm, kaip tai mandagiau pasakius?
Nu tai ta proga prisėsiu Pankiukui surašysiu, ką jis ryt darys. PCRą pirmą kartą prasileis vaikas. Mažieji jau turi po sesijos pasirodyt, seniai jau taip tylu ir nyku.

Aš akivaizdžiai pakilime. Ar tai reiškias, kad Romučiui tuoj bus blogai?
Ir dar su fisheye kamera nufotkinau kelis gabaliukus laboratorijos. Ir Romutį. Žiūrėsim, kas gausis.

Nauji žaisliukai

Justukas padėjo man su Google Analytics, tai radau naują žaisliuką.

Gerbiamieji, anoreksijos istorijos čia nerasite, gal tik retus paburbėjimus apie nevalgizmą.
Kosinusai ir sinusai, deja - šiame bloge reiškia mano ir Romučio nuotaikų santykį.
Krevetės skonį aš žinau, bet aš joms alergiška.
Ir ką reiškia, jei sapnavote, kad čiuožiate nuo kalno, nežinau.

Ne, nu rimtai - atsidarau vis tą Analytics reportą, ir žvengiu. Aišku, Justuko blogo paieškos žodžių kol kas neperspjaunu, bet smaguma.

Anyhoo... Vėl visko prisapnavau, bet taip nėr laiko prisėst. Romutį ištremia korporacijon kitą savaitę. Įdomu, suvalgys jį ten, ar ne. Didelis, gal išgyvens.
O chimeros konstruojasi jau tuoj tuoj. Tik va reikia dar pasidaryti metų detalųjį planą.


A, dar prie anoreksijos. Baldžius buvo atėjęs, pasirodo sėdžiu ant kažkokios gudrios ergonomiškos kėdės. Jei ten vieną rankenėlę pasuki, kėdės atlošas nuo tavo svorio siūbuoja.
Nu. Mano svorio man nepakanka, kad aš toj kėdėj atsiloščiau. Atlošas mane nugali ir aš sėdžiu palinkus į stalą. Visai neergonomiška. Tai aš vėl su rankenėle paverčiau tą kėdę į paprastą. Baisu.

oh what a day.

Apsireiškė pusseserė, kurios nemačiau 15 metų.
Kyla klausimas - kiek aš noriu bendraut su žmogum vien dėlto, kad ji man giminė? Ir ar aš privalau pamiršti viską, ką ta pusė giminės pridirbo? Aš pagalvosiu. Išliekam mandagi, mandagi, mandagi, Zaulia!

Atėjo šefas. Romučio nebuvo - išklausiau aš. Nežinau, kiek Romučiui perpasakot apie šefo nuomonę. Nors reik įspėt. BET AŠ GI TAU SAKIAU...

Užtat rytoj, rytoj - pradedu savo eksperimentus :D Kurių jau taip laukiau.
Ir mano akys dega dėl darbo. I know it.

Sapnų sąrašai

Jau prisikaupė. Bet kol kas tingiu aprašinėt.

Bent jau prisiruošiau papiešt truputį.

Užtat miegu geriau.

Va, o darbe paskambino dėdė Vasia, prarabas. Kaip aš pasiilgau to dėdulės, seno keikūno ;)
O gegužės pabaigoj važiuosiu Stokholman. Arba birželio pradžioj.

Aš prižadu pasitaisyt

Nu. Papuoliau pas rimtą gydytoją.
Išbalus?
Liesa?
Tuoj mes tave pagydysim.

Anyway - išsekimas/pervargimas, kraujo tyrimai nelabai ok, liepė dar pagulėt pamiegot iki penktadienio. Penktadienį išsiderėjau. Eisiu jau į darbą;)
Liepė gert vitaminus, šviežiai spaustas sultis visokias, miegot bent po 8 valandas per parą, daug valgyt. Ir panašūs baisūs gąsdinimai.

Pliusas tas, kad pailsėjau. Beveik. Galvoje daug kas į vietas susidėliojo. Virusas pasitraukė, gerklės beveik neskauda. Į morkų sultis įmetus pusę obuolio ir du mandarinus, visą tą marmalą netgi įmanoma gert (ir gal netgi sveika).

Va. Noriu į darbą...

Dilema

Mane ištiko įkvėpimas iškept arba rūgščių obuolių pyragą su karamele, arba karamelinį-šokoladinį pyragą su apelsinų uogiene.
Bet kokie receptai, ateinantys į galvą yra arba saldūs, arba riebūs mėsiški.

Dilema? Močiutė kūdinasi. Mes dabar nevalgom šokolado, pyragų, bulvių ir bandelių. Nu iš mano raciono nebent bulvės išsibrauks, bet ir tai nedidelis nuostolis. Daržovės man tinka.
Bet va saldaus iš solidarumo negalima valgyt.

O jei pieniškas ryžių pudingas su vyšnių uogiene ir apelsinų gabaliukais, mmm?..

Erškėtrožių sirupas

Nu va. Teko pripažint, kad visgi sergu.
Peršalimas. Išrašė homeopatijos, nes kraujo tyrimai nelabai ok.

Todėl gi - erškėtrožių sirupas, čiobrelių arbatos, miegas. Ir liepė valgyt. Bet gi aš valgau?..
Labanakt.

phi

Keista, kai į mane kreipiasi Jūs. Ir tas, iš ko aš to nesitikiu. Nors tikėtis irgi neverta.

Keista pramigti tris dienas. Ir dar galėčiau, dabar pat eit miegot.

Nenoriu nieko veikti.
Vėl išpuolė keistų sapnų serija. Su geltonai apsirengusiais vienuoliais. Laiptais. Kalnais. Darbu...

Ir kartais atrodo, kad viskas tik sapnuojasi.

AA

Aukšta temperatūra. Prisigeriu paracetamolio, nukrenta. Bile gripas? Arba nusprendėm atsisirgti galų gale.

ir Antis su obuoliais. Skanu. Persiėdėm. Eičiau pamiegot, bet gal papiešiu truputį.

tai va taip va.