Šlykštuva arba pxtt-laxc

Dar gyva.
Siūlės išrauto danties vietoje gyja tvarkingai.
Piešimui laiko nelabai...
Romutis stengiasi pasitaisyti. Šiandien net pusdienį sugebėjo manęs nejudint. Ir netgi pabandė susijungt chromatografiją, kaip jam Sam Samyčius liepė jau prieš tris savaites.

Užtat užsiutau ant stambių gamybininkų. Turim dvi labai panašias centrifugas, ta pati serija, skiriasi modeliukai. Įdėjau "svetimą" rotorių į vieną iš jų. Prisisuko gražiai. Nebeatsisuka. Sukasi su visu velenu... Ir nors išgraužk, veleno sustvert nesigauna. Kiti gamintojai, kurių centrifugas aš labai myliu, nesistengia taip uždirbt - kad perkant naują centrifugą, pagalbines dalis galėtum naudot iš tos pačios serijos centrifugų... Baisu. Atsukau kelis varžtus, paknebinėjau... bet šaldymo sistema, giliai lįst nesinori.

Gerai, kad pažįstamas buvęs kolega už sienos dirba. Prieš kviesdama oficialų aptarnavimą, skimbtelėjau jam, sakau gal tavo inžinierius įkištų nosį... Tai pažadėjo pats, pirmadienį iš ryto. Jei nesigaus, šaltu veidu skambysiu servisui. Ir paimsiu sąskaitą faktūrą ir tegul tik pabando man mažasis direktorius ką nors pasakyt....

Šią savaitę kažkaip užbuksavau... Savų darbų pradėt dar negaliu, o susikaupt ir suplanuot - irgi... Romučio faktorius.

Sėkmingai perdozavau Bajofondo muzikos, bet nesiliauju.

Ir pradėjo žydėt totoriškieji klevai, reiškias paprasti klevai pradės po 4-5 dienų. Tada dešimt dienų būtų gerai nekvėpuot...

skyriaus uždarymas

Oficialiai uždaromas korporacijos sezonas. Pradedam pumpurėlių sezoną.

Iki pusantrų metų pritrūko dviejų savaičių.

Dar ir blogai jaučiuosi. Lyg savęs gaila, lyg dangus pilnas smuikų... Apnikus stipri paranoja. Žiūrėsim.

Ir tai praeis.

blarhhhh

Nuo viso RnD kolektyvo išleistuvių proga gavau skrydį sklandytuvu. Nuo kavos gėrimo kompanijos - du puodelius.

Pradėjau gert 11val. ryto. Iki dabar.

Vien restorane, vien ant gėrimų 8 moteros sugebėjom prapilt virš 500lt.

Pakelkit mane pirmadienį.

Man atrodo, man bloga. Ir gaila viso pasaulio. Ir dar jeigu ką, vieną asmenį sumušiu, šiaip profilaktiškai.

Ja vam ne informbiuro.

Paguodos prizai arba wiel-gdeq

Laimės vitaminų poreikis milžiniškas, bet tai ką padarysi, kad jau niekas jų neduoda.

Užtat balandžio pirmą rauna protinį dantį, balandžio trečią Moros Godoy tango spektaklis, balandžio šeštą nuostabieji Bajofondo.

Nors tiek tos paguodos.

Laimės vitaminai arba evin-umzo

Jei kas turit atliekamų laimės vitaminų, visuomet galit pasidalint su manimi.

Pavasarinis džiaugsmas po Londono jau išsivaikščiojo, sportinis pyktis/piktdžiuga nebevaro mano varikliuko, darbas užkniso.
Kad aš nenorėčiau eit pas savo ląsteles, jas pamaitint ir laukt, kad jos užaugtų... Reikia gi nusirist iki tokio lygio...

Ir dar šiandien pas baisų dantistą.

Šiandienos mano dangus:

Jaunesnioji sesutė arba omna-kyxf

Na... Žinojau, kad atrodau jauniau.

Bet kai Rio šiandien į sportklubį (ėjom pasikaitint pirty ir peršnekėt gyvenimo-mokslo reikalais) mane prasivedė kaip "jaunesniąją sesutę", t.y. iki 18 metų... Oh well.

Trečia naktis iš eilės sapnuoju, kad vis dar groju Hurt.

Diagnozė arba okpy-mrip

Aš dažniausiai klausausi labai įvairios muzikos, bet vyrauja tango.
Londone į savo mp3 grotuviuką įsimečiau šviežesnės muzikytės.

Užsikabliavau ant vieno vienintelio gabalo. Johnny Cash, Hurt. Koveris. Bet kažkas ypatingo... Kerta per smegenis. Įlenda į pačią gilumą. Ir svarbiausia, kad žinojau šį gabalą, klausydavausi karts nuo karto. Tiesiog turbūt reikėjo tam tikros nuotaikos.

Jau galybę metų sakau, kad turi būt liga, kai pradedi mąstyt dainų žodžiais arba jausti melodijomis.

Šį kartą ši melodija įlindo taip giliai, kad dvi pastarąsias naktis sapnavau tą patį sapną. Kad vėl groju nematomu fortepijonu, ir girdžiu Hurt. Ne į gerą visa tai, oi ne į gerą.