Melting in you

Mmm, režimo pakeitimas suveikia, ir bent jau šiai fazei viskas pasidaro itin aišku ir paprasta.

Atsiranda laiko pasnūdimui ir jėgų atlaikyt 40min trukmės klykimą.

Ir tai praeis, po du dantis kas dvi savaites, kaip sako Bestija.

Mielas Bestija, mes sakom jam - o tu ką, jau išsimiegojai?

Susitvarkau tą antikvarinį Kodak Kodon Phi fotiką, planuojame bandomąją sesiją, o tada, per M. vestuves - jau nebesibaimindami sugadint.

Naminiai šparagai ir močiutės sąvokos pervertimas. Močiutė dabar yra mažas spitrus žvirblelis, šypsančiom akim, kuri ima A. ant rankų ir pasakoja jam dalykus. Ir Diedukas margai žila barzda, kuris sodriu balsu rimtai klausinėja dalykų.

Liepų pumpurai

Kai buvau maža, su mama valgydavom liepų pumpurus. Medžio niokojimas,kai pagalvoji. Bet kažkoks pirmykštis alkis, lengvas saldumas ankstyvą pavasarį.

O prie namų visu pajėgumu žydi senų kriaušių sodas su lakštingalomis ir įsibridusiais penkiais beržais. Pamenu, kaip D. nustebo kažkada, kad po langais lakštingalos duodasi. Bet tokie tie mūsų pavasariai čia, su pavandenijusia dvigubos ekspozicijos šabakštynų pelke, jaunomis stirnomis ties laiptais, antimis baloje prie vaikų darželio.

Beveik pailsi nugara, miego purslai aptaško vokus, nerimastis susivelia į paklodės gūbrius po pagalve ir švintant persistumia dar vienos naujos dienos skaitliukas.

Geometras, aritmetiko vaikas

Viskas bangom.
Augimo, skausmo, miego bangomis.
Bet dažniausiai tai baigiasi 5:45 ryte, glostant aksominius padukus, šildant J. sudiržusius padus, bučiuojant į išbertą žandą.
Pro žaliuzių plyšelį ant žalios sienos oranžinėmis dėmelėmis teka saulė. Bandau prisimint, ką mes dar planavom šiame kambaryje, kuriam kampe kabint negyvųjų kopų nuotrauką, ir kokio dydžio pasidaryt tą kitą, su raugerškio uogom miške pas Yvlą.
Sapnuoju, kad išvažiuojam kažkur toli, beveik neplanavę, spontaniškai, į nuotykį.

Va tiek tų naujienų.

Manchmal

Kartais vakarais yra taip baisu ir gailu, lyg gyslas kas iš kojų trauktų, iš lėto, ties pakinkliais. Ir norisi nulėkt, atimt, ir pasislėpt dviese kamputy. Toks visiškai bazinio instinkto žviegimas.

Gerokai dažniau, 5:45 ryte, norisi šypsotis, nes sako "gah!".

Skaičiuoju laimės indeksus ir rūpesčio taškus. 

Maži nespėjimai kartais kaupiasi sunkiai nuplaunamais kleckeliais kasdienybės rašteliuose, bw juostele, nenuskanuotos fisheye juostos, nesutvarkyta apatinė lentyna ar nenusipirktos batų dėžės rūbinei. Tuomet aš dar pati su savim kalbuos ir ginčyjuos apie gyvenimą sau ir įprastai vs gyvenimą dėl A., apie mitologines ir paranojines motinystes, mitą Nr. 17, planus ir įsipareigojimus, amerikietiškus klientus ir tą prakeiktą jų projektą su nerealiom timelines, gi žinojom, gi perspėjom, gi vėl užlipom ant grėblio, tik tiek gerai, kad įpratę, kad kietakakčiai ir mozolis jau ten vidurkaktyje. Kartais kiek apmaudu kad visi mano pokalbiai, įmantrūs ir nelabai, apie tokias tokeles, apie Lupschitzą ir CRISP-R, neplautas grindis, atopinį dermatitą ir violetinius kalafijorus, viskas dažniausiai sukūriais užsisuka namų erdvėje, kartais poptelint į kokį hangout chatą.

Manchmal muss man weg. Egal wohin. 

Dar nelieju akvarelių, bet jau fotografuoju.

Perlai ir saulėkaita

Išsitraukiu lengvesnius batelius, į gilumą sugrūdu pledukus, vilnones kojines, kapišoną su kailiu. Žinau, poryt šlapdriba, bet tiek to, mano paklodės gėlėtos, ir antklodės šiltai lengvos, viskas minkšta ir pūkuota. Miegai puola ankstyvais vakarais, rytai darosi vis ankstyvesni.

Bet yra laiko antram arbatos puodui, patento perskaitymui, ir netgi 48-ioms minutėms priešpiečio snaudulio.

Lėtai kepta ėriuko mentis, romo boba, salyklinė duona, druskoje keptas ananasas, degintos paprikos ir kalmarai, menkių ikrai ir wakame dumbliai, lėti vakarai ir mano kvapai.

Prussian bleu

Guliu lovoje ir žiūriu į debesis. Prūsiškas mėlis, kaip jų akys. O po debesimis, kaip su Lomo-turquise juostele - skaidriai gelsvas dangus.

Juokaujam apie vieną mažą berniuką, galintį tuziną suaugusių vyrų nuvaikyt. Propeleris uodegoj, šypsuliai ir šlapi bučiniai.

Salyklinė duona, galų gale pavykus taip, kad net nejauti jos skonio, duona kasdienė, saldi-rūgšti, minkšta ir skalsi, užsuktas raugas, sekmadieniniai blynai. 

Aktyvaus augimo pavasaris, kai jėgų likučiai varva pro kiekvieną plyšelį, visi jauni stiebiasi, visi maitinantys - stekenasi. Bet praeis. Kaip šeštos vakaro zirzlumas, tamsios dienos ir sniegai, viskas praeina.

Klampūs smėliai ir siurrealizmas

Ketvirta ryto puola sprando skausmais ir nevilties riebiais juoduliais.

Gimel zayin yodh

Kalbant apie žydus, atrašo Ghilis, šeima-vaikai, kaip malonu, o lygiai prieš metus vat gėrėm vyną. Retas klientas, su katruo buvo itin malonu dirbt. Kaip visada, svetingumo pažadas.

Ant palangės tulpės, snieguolės prie tolimesniojo Ingresso portalo ir dančiasnapiai, purenantys plunknas. Rodos, pavasaris.