Viskas bangom.
Augimo, skausmo, miego bangomis.
Bet dažniausiai tai baigiasi 5:45 ryte, glostant aksominius padukus, šildant J. sudiržusius padus, bučiuojant į išbertą žandą.
Pro žaliuzių plyšelį ant žalios sienos oranžinėmis dėmelėmis teka saulė. Bandau prisimint, ką mes dar planavom šiame kambaryje, kuriam kampe kabint negyvųjų kopų nuotrauką, ir kokio dydžio pasidaryt tą kitą, su raugerškio uogom miške pas Yvlą.
Sapnuoju, kad išvažiuojam kažkur toli, beveik neplanavę, spontaniškai, į nuotykį.
Va tiek tų naujienų.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą