Prussian bleu

Guliu lovoje ir žiūriu į debesis. Prūsiškas mėlis, kaip jų akys. O po debesimis, kaip su Lomo-turquise juostele - skaidriai gelsvas dangus.

Juokaujam apie vieną mažą berniuką, galintį tuziną suaugusių vyrų nuvaikyt. Propeleris uodegoj, šypsuliai ir šlapi bučiniai.

Salyklinė duona, galų gale pavykus taip, kad net nejauti jos skonio, duona kasdienė, saldi-rūgšti, minkšta ir skalsi, užsuktas raugas, sekmadieniniai blynai. 

Aktyvaus augimo pavasaris, kai jėgų likučiai varva pro kiekvieną plyšelį, visi jauni stiebiasi, visi maitinantys - stekenasi. Bet praeis. Kaip šeštos vakaro zirzlumas, tamsios dienos ir sniegai, viskas praeina.