Sako, kad ryt duos mašiną. Atsijamsiu per pietus, vakare važiuoju per visus kamščius močiutės iš močiučių tūso parsivežt.
Ir dar ryt važiuojam į buvusią darbovietę. Yra laukiančių, yra nelabai. Reikės šypsotis ir bėgiot per visus aukštus, kad tikrai visi pamatytų.
Iki kito antradienio maudynės komplikuotos. O man labai jau po tvarsčiu niežti. Turbūt kartais keistai atrodau besikasydama krūtinę;) prasikrapštysiu skylę aš per tą savaitę...
2008 m. birželio 11 d., trečiadienis
2008 m. birželio 6 d., penktadienis
xayh-vkop arba gyvenimas, 'tsakant
Šitą. Darbe užpuolė skruzdėlės.
Įsikūrė po laiptais, siauru takeliu užlipa ir nematomu plyšiu įlenda pro duris. Artimiausia patalpa - virtuvė. Cukrinė, imbieriniai sausainiukai, trupinėliai... Jų DAUG.
Nuplikiau verdančiu vandeniu lizdą, išpurškiau viską spiritu, išploviau dezinfektantu... Pusei dienos padėjo. Išeinant - vėl tvarkingas kareivukų takelis...
Pirmadienį, įtariu, teks startuoti nuo Senukų. Nebent per savaitgalį jos pačios išdvėstų. Pirksiu kokį nors brudą, jei ne, įjungsiu piktą fantaziją ir pati sumiksuosiu kokio aršeniko.
Ta proga prisiminiau, kaip lankiaus Porton Down'e, slaptame Didžiosios Britanijos karinių laboratorijų komplekse (kursus turėjau, nerealiai faina vieta...). Tai jie, gyvendami berods ilgiausiame Europos pastate (40 minučių ėjimo nuo vieno galo iki kito), turi dvi problemas, kurių negali išspręsti nuo 1916m. Skruzdėlės patalpose ir laukiniai triušiai apylinkėje.
Sakė, ko tik neišbandė... O aš sau tyliai šaipiaus - o kas gi man, kad šniūrais skruzdėlės vaikšto ir triušiai laidus graužia ;)
Prisišnekėjai, Zaulia... Nu ką, tereikia dabar atidžiai žiūrėt į pievelę priešais langus. Niekada negali žinot. Triušiai mieli, ar ne?
Sam Samyčius namo parvežė... Nujautė, kad pavėlavau į autobusą. Geras tėvelis, geras.
Įsikūrė po laiptais, siauru takeliu užlipa ir nematomu plyšiu įlenda pro duris. Artimiausia patalpa - virtuvė. Cukrinė, imbieriniai sausainiukai, trupinėliai... Jų DAUG.
Nuplikiau verdančiu vandeniu lizdą, išpurškiau viską spiritu, išploviau dezinfektantu... Pusei dienos padėjo. Išeinant - vėl tvarkingas kareivukų takelis...
Pirmadienį, įtariu, teks startuoti nuo Senukų. Nebent per savaitgalį jos pačios išdvėstų. Pirksiu kokį nors brudą, jei ne, įjungsiu piktą fantaziją ir pati sumiksuosiu kokio aršeniko.
Ta proga prisiminiau, kaip lankiaus Porton Down'e, slaptame Didžiosios Britanijos karinių laboratorijų komplekse (kursus turėjau, nerealiai faina vieta...). Tai jie, gyvendami berods ilgiausiame Europos pastate (40 minučių ėjimo nuo vieno galo iki kito), turi dvi problemas, kurių negali išspręsti nuo 1916m. Skruzdėlės patalpose ir laukiniai triušiai apylinkėje.
Sakė, ko tik neišbandė... O aš sau tyliai šaipiaus - o kas gi man, kad šniūrais skruzdėlės vaikšto ir triušiai laidus graužia ;)
Prisišnekėjai, Zaulia... Nu ką, tereikia dabar atidžiai žiūrėt į pievelę priešais langus. Niekada negali žinot. Triušiai mieli, ar ne?
Sam Samyčius namo parvežė... Nujautė, kad pavėlavau į autobusą. Geras tėvelis, geras.
blya-qdqk
Šaldytuve turiu lavoną.
Odnako...
Ir jau šiandien trūko vos kelių sekundžių, kad būčiau užmigus darbe. Virtuvėj. Galva ant stalo, kavos puodas po nosim ir taip saldu saldu...
Odnako...
Ir jau šiandien trūko vos kelių sekundžių, kad būčiau užmigus darbe. Virtuvėj. Galva ant stalo, kavos puodas po nosim ir taip saldu saldu...
2008 m. birželio 5 d., ketvirtadienis
cigaretės
Žvėriškai noriu rūkyt. Užmuščiau už gerą dūmą. Paskutinį kartą rūkiau prieš dviženklį metų skaičių ir nekenčiu dūmo kvapo, skonio ir rūkalių. Turbūt galutinai pasimaišė smegenos.... Kartkartėm net pagaunu save sudedant pirštus taip, lyg laikyčiau cigaretę.
Ir dar nemiga.
Ir nubrozdintos alkūnės po akvaparko, ramstytis į stalą nebegaliu.
Aij, pasiekimas - rytoj (šiandien), po trijų savaičių po traumos, galų gale nušliaušiu pas traumatologą dėl kojos. Gal visgi neskilo?..
Ir dar nemiga.
Ir nubrozdintos alkūnės po akvaparko, ramstytis į stalą nebegaliu.
Aij, pasiekimas - rytoj (šiandien), po trijų savaičių po traumos, galų gale nušliaušiu pas traumatologą dėl kojos. Gal visgi neskilo?..
2008 m. birželio 2 d., pirmadienis
Moralizavimas
Nečiuožkit akvaparkuose tuose atrakcionuose, kur be padangų, jei sveriate apie 50 kg. Užmėto ir kenčia galva.
Romuti, aprašyk darbo žurnalą iki išvažiuodamas. Paskutinis perspėjimas.
Ir- taip, aš buožė buržujė.
Ir atsidarę failą iš mailo IŠ KARTO jį išsaugokite.
Romuti, aprašyk darbo žurnalą iki išvažiuodamas. Paskutinis perspėjimas.
Ir- taip, aš buožė buržujė.
Ir atsidarę failą iš mailo IŠ KARTO jį išsaugokite.
2008 m. gegužės 29 d., ketvirtadienis
Oficialios žinios arba soco-jaon
Birželio 16d. nauja, švytinti air blue spalvos Opel Meriva atkeliaus pas mane.
Ne, man dar ne bankrotas. Ir ateitis šviesi.
Automatas. Žinau, išlepsiu. Buožė gi, man prie veido tinka.
Erdvi ir patogi močiutei įlipt.
Gal tai ir ne fancy mašinytė ir ne kelių monstras. Bet miela ir patogi. Ir simpatiška, vairavosi maloniai.
Užtat turim linksmą dienos frazę. Atsisėdus test drive'ui, bandžiau susireguliuoti sėdynės aukštį. Pavyko tik su vadybininko pagalba. "Jūs turbūt labai mažai sveriate...". Opelis turbūt nepagalvojo, kad vairuotojas gali sverti 50 kg ;)
Dar turiu sapną apie grybų pievą, bet siaubingai tingiu rašyt.
Labanakt.
Ne, man dar ne bankrotas. Ir ateitis šviesi.
Automatas. Žinau, išlepsiu. Buožė gi, man prie veido tinka.
Erdvi ir patogi močiutei įlipt.
Gal tai ir ne fancy mašinytė ir ne kelių monstras. Bet miela ir patogi. Ir simpatiška, vairavosi maloniai.
Užtat turim linksmą dienos frazę. Atsisėdus test drive'ui, bandžiau susireguliuoti sėdynės aukštį. Pavyko tik su vadybininko pagalba. "Jūs turbūt labai mažai sveriate...". Opelis turbūt nepagalvojo, kad vairuotojas gali sverti 50 kg ;)
Dar turiu sapną apie grybų pievą, bet siaubingai tingiu rašyt.
Labanakt.
2008 m. gegužės 27 d., antradienis
mašinoieška, sielovada ir kitos linksmybės
Šiandien apturėjau potyrį, vadinamą mašinoieška.
Išvados iš to kelios:
Užtat užsėjau savo bakterijas :) Galų gale, gyvas daiktas mano laboratorijoje. Užsiimsiu bakterijų sielovada ir dresūra - mokysiu šokinėt pro degantį barjerą ir dainuoti tirolietiškai.
Oficiali padėka Justukų šeimynai už ištempimą iš darbo. Ačiū ačiū.
Išvados iš to kelios:
- Visiškai nemoku derėtis ir neprižiūrima esu itin lengvas grobis vadybininkams. Fordo salone, kol dėdė Giedrius šnekėjo telefonu, man sugebėjo tooookį šlamštą įpiršt... Gerai, kad aš su dėde Giedrium, kuriam 18-20 procentų nuolaida yra juokų darbas.
- Nežinau, kokios mašinytės noriu. Ryškiai žalia Mazda 2 smarkiai kirto per mano vaizduotę, bet susitvardžiau. Akivaizdu, kad kiti žmonės mašinų klausimu žino geriau, ko man reikia.
- Ne, jokių komentarų tema "ar tau reikia visiškai naujos mašinos" nepriimu. Aš kapituliavau. Kartais geriau nesiginčyti.
- Opel Meriva, Cosmo komplektacija. Pliusas: močiutė ja važinėjosi, labai patiko. Spalva keista - kažkokia sidabriškai švelniai melsva Air blue. Erdvi.
- Hyundai i30 - žiūrėjau paskutinę. Nebežinau, galva buvo jau perkrauta. Jokio įspūdžio, kaina didoka.
- Kia cee'd. Yra pažįstamas salone, padarytų nuolaidą. Minusas: trenkiausi galva besėsdama. Močiutė tikrai užsikabins, be to nepatogu ir šiaip įsėst...
- Peugeot 207SW. Ji man negraži iš veido. That's it.
- Ford Focus Collection. Nežinau. Beveidė mašina. Justukas sako, kad brangios detalės.
- Honda Jazz. Nu labiausiai emociškai patikusi... Mergina vadybininkė, vienintelė mašinytė, kurią mačiau gyvai važiuojančią ir ryškiai geltona... Aišku, geltonos nepirkčiau, bet ;) Mergaitiška, kompaktiška, su charakteriu. Bet. Manau, močiutei joje nebus patogu...
Užtat užsėjau savo bakterijas :) Galų gale, gyvas daiktas mano laboratorijoje. Užsiimsiu bakterijų sielovada ir dresūra - mokysiu šokinėt pro degantį barjerą ir dainuoti tirolietiškai.
Oficiali padėka Justukų šeimynai už ištempimą iš darbo. Ačiū ačiū.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
